Berniukiško garderobo ypatybės - sakom taip VISOM galimybėm

Sveikos MK mamos, kurios nepaliaujamai dega noru puošti savo atžalas ne tik patogiai, bet ir gražiai ir stilingai. Prisipažinsiu, esu ne mažiau „užsidegusi“ šiuo noru.

Visig nuoširdžiai, pavydžiu, mergaites auginančioms mamytėms, ne dėl mergyčių, o dėl grožybių ir beribės fantazijos kurti ir puošti savo mergytes šedevriukais – nuo mažumės auga mažosios stileivos. Man begalo gražu, kai vaikučiai puošiami ne tik „universaliai“ personažais, meškučiais pasidabinusiais rūbeliais, o kartais ir labai primena mažus suaugusiuosius.

Bet, turiu pasakyti, ko pavydėti mergaičių mamoms, gal ir nebūtų, jei būtų toks pats platus asortimentas berniukiškų rūbelių Lietuvoje, deja, užėjus į parduotuvę akivaizžiai karaliauja mergaitiški spalviniai tonai, suknelių ir sijonukų karalystė.

Nemažai būdų, kaip tvarkomas vaikų „rūbynas“ mamos jau paminėjo. Visgi aš, galbūt buvau pati nepraktiškiausia ir neekonomiškiausia mama, kadangi kai išsiruošdavau į „MEDŽIOKLĘ“ , dažnai pamiršdavau ko atėjusi, akys raibdavo nuo rūbelių ir pamačius, mano akimis puikų rūbelį, tiksiantį vyrukui – imdavau čia ir dabar. Tad parsinešdavau ne tik ko reikia, bet ir tai, ką GALBŪT APSIVILKS. O, tos medžioklės paprastai būdavo, kai:

1. artėja svarbi šventė – rugsėjo 1 – oji, vaiko gimtadienis ar kita;

2. pasireiškia stiprus tam tikrų rūbelių trūkumas – kažkaip stebuklingai mano didysis vyrukas „tysta“ sulig kiekvienu mėnesiuku, tad kelnės, kurių tokių medžioklių metu priperku, dažnai net nespėdavo panešioti bent trejetą kartų ir jos tapdavo trumpukės;

3. kai pritrūksta „smulkiosios amunicijos“ – apatinukai, kojinytės, pėdukės, apatiniai marškinukai;

4. arba, kai išaugta daug rūbelių ir puošnesnių, žūt būt reikia, nes atėjus progai, tiesiog nebus kuo papuošti.

    

   O, bet, tačiau paminėjau tik man itin nepatinkantį dalyką, jog parduotuvėse mažas berniukiškų rūbų pasirinkimas, bet reikia paminėti ir tai, kad kainos ne tik, kad kandžiojas, bet neretai ir drasko tėvelių pinigines. Nesakau, kad visiškai nėra gražių rūbelių, bet tokių „ale ant bangos“ ne itin daug. Yra, beabejo kokybiškų, tinkančių vaikinukui papuošti solidžiau ar vaikiškai, tad, greičiausiai, jei norėčiu vaiką rengti vien parduotuviniais rūbais – jo spinta atrodytų kur kas skurdžiau, nes toks garderobas reikalautų nemažų piniginių kaštų (tai taikoma mūsų vietinėms LT parduotuvėms).

    

   Pastebėsiu, kad kol vaikutis dar mažas, pasirinkimas platus – nuostabių šliaužtukų, bodžiukų ir kitokių rūbelių absčiai, tačiau, kai:

   VAIKAS REIŠKIA SAVO NORUS;

   JIS JAU NE KŪDIKIS, NE MAŽYLIS, BET DAR IR NE DIČKIS;

   Pasirinkimas ženkliai sumažėja.

    

   Sūnui vyresniajam dabar penkeri su puse -  patikėkite, jis žino ko nori. Neaprenksi raudonom kojinytėm, mat pakelia nemažą vėją namuose, jam kažkodėl jos atrodo mergaitiškos, hm, tebūnie . . . Jis jau moka išsirinkti ir man, belieka jam patarti, ar pritarti, mat nuo tos dienos, kai pradėjo domėtis kuo jį rengiu, vis atsiklausdavau jo „nuomonės“, kurią dabar puikiai išsiugdė šia tema, ir puikiai pataria ką pirkti broliukui.

    

   Taigi, kaip minėjau aukščiau, buvau ne itin praktiška mamytė, tačiau įsisiautus į makatynų (lupatynus, „sekond hand‘us, skudurynus, padėvėtus rūbus, kuistukus ir pan., vadinkim kaip norim, bet tai puiki vietelė norintiems sutaupyti), atradus „padišovkių“ karalius kiniečių parduotuves, norint kokybiško ir lietuviško rūbelio – perkant iš vietinių rūbelių kūrėjų bei netingint panaršius po įvairius internetinius mamyčių turgelius – supratau, kad norint PENKIAMETĮ BERNIUKĄ APRENGTI GRAŽIAI, STILINGAI KAINUOJA DAUGIAU LAIKO, nei kad mergytes, nes reikia nemažai paieškoti.

   Tad aš sakau taip ir patariu kitoms mamytėms:

1. dėvėtiems rūbeliams (kaip jau minėta galima rasti gerų firmų vaikiškų rūbų, nenudėvėtų, kartais visiškai naujų, stilingų);

2. perparduodamams rūbeliams (kodėl gi ne ? Parduodi – už gautus pinigėlius gali įsigyti tai ko dabar reikia rūbinei);

3. mainams (taip pa puikus būdas, nereikalaujantis išlaidų, na nebent tai vyksta siuntimo būdu);

4. kiniečių rūbeliams (kurie ženkliai pigesni, o ir pasirinkimas platus, kai ūgtels mažylis, kitą metą jau galėsiu užsakyti vienodus komplektukus, kelnytes i suderinti brolių aprangą – kol dar didysis sūnus tam neprieštarauja. Žinoma, kas liečia kokybę, galima ir apsigauti, o bet tačiau – JUK VISKAS ŠIAIPS LAIKASI PAGAMINTA KINIJOJE - juokauju); Neseniai gautas vasariškas lengvas komplektukas. Laukiam stilingų "burbery" stiliaus kelnyčių, kurios eabejotinai pavers išskirtiniu berniuku, ir treningučių rudeniui į arželį ir ne tik.

5. lenkišką asortimentą – norint pasiprekint nuvykstame į kaimyninę Lenkiją, kur taip pat parduotuvėse ar turguje randu neblogų rūbų, kostiumukų, mat jei nukulniuojame į savo vietinį turgų, ten kas karaliauja ? – vėlgi tie patys lenkiški ir kinietiški rūbeliai.

6. Turgui – būna, kad reikia čia ir dabar, jei jau nepavyko susiplanuoti iš anksčiau – tuomet keliaujame ir ieškome ko reikia. P.S. aš taip pat apatinukus sūnui perku turgavietėse; Gali ir pasisekti, jei tarkime reikia kokio rūbelio – gal nusišypsos fortūna ir bus likęs vienas ar keli vienetai, kuriuos tetulytės mielai „paleidžia“ pigiau. Taip pat čia ir batukų galima rasti pigiau, bet, deja per tiek laiko, kiek pirkau sūnui – tai tik patys pirmieji, mažesni batukai liko neišnešioti. Turgaus batukai mum dažnai susidėvi tą patį sezoną;

7. Nuolaidų medžiojimui – tai ypač aktualu, kai artėja mokslo metų pradžia – ikimokklinukams, gal ne itin, bet vaikučiams besiruošiantiems savo didžiajai mokslo karjerai – tai labai svarbu. Tad reikia VISKO ir ne po vieną. Tad, manau kiekviena mamytė, taupanti, nenorinti permokėti, mielai perka rūbelius, avalynę su nuolaida. Kad ir vietinėse parduotuvėse, prekybos tinkluose būna akcijų, atrakcijų, išpardavimų – taip ne kartą „nučiupau“ neblogų rūbelių už trečdalį kainos.

8. rūbų pirkimui TIK TADA, KAI REIKIA – jei tikslas taupymas, taip sutaupysite laiko atrinkiėjant rūbelius, kurių mažieji net nespėjo užsidėti, pinigų – nebus perkama kas nereikalinga (jei abejojat ar tiks, ar apsivilks, ar pasitaikys proga tą rūbelį panaudoti);

9. lietuviškų rūbelių kūrėjams – nors neretai rūbeliai kainuoja tiek, kiek ir parduotuvių lentynose, bet gaunamas kokybiškas, išskirtinis ir stilingas rūbelis, tad norint ilgiau tarnausiantį rūbelį (čia imponuoja jau minėta kokybė), verta investuoti ir įsigyti tokį praktišką pirkinį – vaikas neliks nepastebėtas;

10. taip pat sakau taip rūbelių „į ateitį“ atidėjimui, tik nekaupiu jų dvejiems ar trejiems metams į priekį, kadangi sunku nuspėti kaip styptels į ūgį vaikinukai, tad dažniausiai „nugnybiu“ pasiprekinimo metu rūbelių ateinančiam sezonui – tarkim, kaip jau minėjo ne viena mama, per sezoninį išpardavimą galima įsigyti puikių, naujų rūbelių už ženkliai mažiau;

11. rūbų „atrestauravimas“, perdarymas ir panašūs reikalai – taip pat puiki išeitis tėveliams (labiau jų kišenėms). Tik, deja primiršus aš siuvimą, tad mielao padeda siuvanti močiutė. Mama – puikiai mezga – iš išpiešto paveiksliuko pati – numezga megztukus. Vieną tokį brolis perleis mažajam.

GARDEROBO FORMAVIMAS PAGAL MANE

Paminėjus tokius „ale taupymo būdus“, kuriuos taikau aš. O, kaip tvarkome spintą ir mažylio komodą ?

Pirmiausia viskas lentynose turi savo vietą ir „prasiautus“ vaikinukui, viską surūšiuoju vėl kaip turi būti. Atskiros krūvelės su trumpom rankovėm maikyčių, su ilgomis bliuskyčių, kelnės, šortai, apatinukai, kojinukės, pėdukės, keletas diržų, kepurių asortimentas – viskas savo vietose, lengvai pasiekiama ir nereikia atlikti „kasinėjimo darbų“, norint rasti maikutę trumpom rankovėm. Taip pat skirstome rūbelius į išeiginius ir kasdieninius, kurių negaila ir vaikas gali neribojamas žaisti, dūkti. Aksesuarų pas sūnų nedaug – tad jie laikomi mažoj dėželėj, tėčio stalčiuje – kur vyrų tai vyrų ar ne ? Ten nugulusi mėyna peteliškė, keletas diržų ir kartu dar kelios apyrankės.

Visi rūbeliai, einami tuo sezono metu ir karaliauja lentynose. Tas kas bus uždėta tik atšalus ar atšilus orams saugiau supakuojami į vakuumo maišiukus (TIKRAS IŠSIGELBĖJIMAS TAUPANT VIETĄ !) ir sudedami tam skirtose keiose lentynose – tad visas gėris puikiai sutelpa, nes viskas suslėgta.

Kas mėnesį darau spintos reviziją – kas netinkama, išaugta – atranda kitus namučius – padovanoju, gerus, kokybiškus rūbus parduodu, mainau (ne į temą, bet po antro vaikučio sakiau NIEKO NEPASILIKSIU – mat po pirmojo sūnaus daug ką išdalinau, bet ir laaaabai daug pasilikau, nes žinojau, kad reikės). Mažajam likę nemažai brolio rūbelių, tad nuolat papildomas spintos turinys pereina mažajam ateičiai.

Mažylio komodėleje taip pat viskas savo vietose – bodžiukai, šliaužtukai, ilgos rankovės, trumpos, šiltesni, megztukai, kombiai ir pan. Tokia tvarka padeda ir tada, kai reik greitai kur nors išsiruošti, tad jei esu užsiėmusi tiesiog pasakau vyresnėliui ar vyrui ką atnešti ir jie jau nekankins klausimais „kur tas, kur anas ?‘ „“nieko nerandu“ ir panašiai, tad išsiruošimas iš namų apsieina be streso.

Hm, regis tik tiek. Gal kai kas smerks už „meilę kinietiškams rūbeliams“, bet sutikime, ne retas suaugęs norėdamas būti ale stilingas ir madingas slepiasi po tais tikrovės neatitinkančiais prekių ženklais. Mums patinka rasti tai, ko lietuviškas asortimentas nepasiūlo.

Beje, turint net ir keletą rūbelių galima sukurti įvairių derinukų. Kartais mes tai darome juokais ir papokštaujam.

Tad linkiu visoms mamytėms kantrybės „medžiokliaujant“, taupant laiką ir piniginės turinį, rengiant savo atžalas ir būtinai atsiklausiant jų norų. Sėkmingų pirkinių !

Roberta