Laukdamasi antro vaikelio jaučiau nuoskaudą, kad pirmąjį maitinau tik mėnesiuką (neužteko pienuko, paskui visai dingo), tad galvodavau, kad viską padarysiu, kad tik maitinčiau savo sūnelį.
Man buvo planuotas cezario pjūvis, kadangi vaikutis buvo neapsivertęs ir bijojau, kad vėl nepritrūktų pienuko kaip su pirmuoju...(irgi darytas cezaris).
Štai ir atėjo ta dienelė, kai gimė Matukas... po operacios gulėjau reanimacijoje dar kurį laiką, Matuką atnešdavo tik pamaitinti, nesulaukiau, kada galėsiu būti su savo sūneliu.
Jau kitą dieną buvau palatoje ir atnešė sūnelį, iš pradžių buvo sunku keltis paimti maitinti iš lovytės, nes skaudėdavo pjūvio vietą, bet paskui pripratau...
Visą naktį sūnelis, atrodo, nepasisotindavo, o užmigdavo tik paryčiais, bet svarbiausia, kad užmigdavo sotus...
Grįžome namo. Kai pasikeitė aplinka, Matukas beveik visai nemiegodavo, nesuprantu, kodėl būdavo vis alkanas ir neatsitraukdavo nuo manęs...vieną naktį beveik praverkė, neėmė nei krūtinės, tik verkė, maniau, kad jau viskas - nebemaitinsiu, gal pastresavau ir pienukas dingo, bet, pasirodo ne.
Kai paspausdavau, jis tikrai bėgdavo ir dėdavau Matuką kuo dažniau prie krūtinės, nors labai skaudėdavo, sukandus dantis maitindavau. Po kelių savaičių viskas susinormalizavo ir vaikutis keldavosi tik 2 kartus per naktį, buvau tikra, kad pienuko užtenka.
Po mėnesio krūtys visai sugijo ir maitinimas tapo malonumu. Kaip gera buvo matyti savo mažylį laimingą, nes nuo mano pienuko jis labai greitai augo ir keitėsi.
Dabar Matukui 6 mėnesiukai, maitinu jį ir maitinsiu kuo ilgiau, nes matau, kad vaikui mamos pienuko niekas neatstoja...Esu laiminga, kad galiu pati maitinti savo mažylį.
DOVANOS:
Net dviems konkurso dalyvėms padovanosime po Kazimiero Vitkausko knygą "Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas kaip motinos meilė“.
Papildyta knyga: „Kūdikio žindymas – nepakeičiamas kaip motinos meilė“
Šaunuoliai, kad taip sėkmingai valgote pienelį 😀 😘 🤗 🌷 🌷 🌷
Išties, gaila kad bijoti dar tenka medicinės sistemos, kuri nepajėgi, o kartais ir nenori (nors pasistengusi galėtų) sudaryti mamai ir naujagimiui sąlygų būti kartu visą laiką nuo pat gimimo. Aišku, kad nuo streso, kurį Matukas patyrė atskirtas nuo mamytės pačiomis jautriausiomis pirmomis valandomis, išsigandęs po to jis galėjo likti dar ne vieną naktį po to. Žindymas ir prisiglaudimas prie mamos krūtinės ir buvo tai, ko jam labiausiai reikėjo, todėl šaunuolė esate vaikui to nepagailėjusi 🌷