Braškinis įkvėpimas...

Kartais man ima ir nutinka toks dalykas. Tiesiog rankas niežti imti kažką ir parašyti.

Iš pradžių nejučiomis saujoj atsiduria rašiklis ir ant kokios numestos skiautės paprastai savaime ima rašytis dešimtis kartų mano vardas ir pavardė, mergautinė, dabartinė, paskui kažkokie kiti žodžiai, klaustukai, piešinėliai, tada rankos nusvyra prie klaviatūros, atsiverčia savaime Word'o baltas lapas...o tada jau nesigalvoja, akys kažkur šokinėja nuo vienos vietos prie kitos, o rankos kažką rašo ir rašo.

Na ir tegu rašo. Paskui tykiai viską ištrink ir eik gaminti tuoj nubusiančiam sūneliui vakarienę. Nekyla rankos? Išsaugok. Pasimes tarp krūvos neaiškių dokumentų ir gerai, vis tiek nelabai reikalinga. Geriau jau tada parašyti draugui laišką. Bet tuomet turi rinkti žodžius ir apgalvoti klausimus, ieškoti tinkamesnio žodžio apibūdinti iškilusią dilemą, kaži ar tai padės pabėgt nuo galvoje netelpančių minčių.

Norisi išsilieti. Minėjau, vis ateina toks metas. Draugų kompanijoje vaikai nėra madinga tema arba... tiesiog neaktuali. Tada imi ir atrandi forumus, klubus blog‘us, kur ramia širdimi pasidžiaugi savo Ežyčio nauju žygdarbiu, paaikčioji, kai matai kitą laimingą vaiko veidą. Vyras? Būdavo kadaise romantiškas  - eiles rašydavo. Suaugo?

Gal ir ne, bet vaikas jam yra vaikas, o ne lyrinis subjektas. Jis supranta. Kam reikia naujausių aktualijų statybų inžinerijos fronte, o kam lengvų pasiplepėjimų, kad ir ne akis į akį. Evos mintys iki gimdymo. Evos mintys po gimdymo. Taip paskutini kartą radau sutvarkytas ir pavadintas išsimėčiusias savo rašliavas. Kaip bebūtų, rašydama sau - kitiems atiduodu šiokią tokią duoklę ir MK. Kažkaip veikloje juk reikia dalyvauti.

Padedu tašką. Tada imu pelę ir perbėgu, kokią genialią mintį šį kartą surašiau. Atsikvėpiu. Kažkoks nežmoniškas palengvėjimas ir prablaivėjimas nuo savo minčių. Ir netiesa, kad taip tik vilkinu vakarienės gaminimą. Kartais parašyti man reikia kaip oro, kaip mano Ežyčiui braškinių atostogų, kaip mano vyrui prikalti dar vieną lentą į būsimą mūsų namą, kaip visoms mamoms matyti laimingus savo vaikus.