Jau tapo įprasta, kad sulig pavasariu pertvarkau namų spintas bei daiktadėžes. Šiais metais teko peržiūrėti ne tik savo, bet ir sūnelio lentynas: net nustebau, kai surinkau ne tiek ir mažai nepanaudotų ar vos kelis kartus naudotų, bet nepasiteisinusių mažylio daiktų. Besilaukdama stengiausi prisidaikteliauti visiems mažylio auginimo atvejams, o beveik devynių mėnesių mamavimo patirtis parodė, kad mano mažylis kuo puikiausiai gali išsiversti be:
Vibrokėdučių-supynių. Dvi tokias kėdutes gavome dovanų, bet su sūneliu spėjau išbandyti tik vieną, - joje Antanas išbūdavo ilgiausiai porą minučių, jam nelabai patikdavo suptis. Kaip alternatyva supynėms pasiteisino gultukas (šiek tiek spyruokliuojantis), ypač tada, kai mažylis ėmė rodyti norą sėstis ir gulimoji padėtis ėmė darytis nuobodoka.
Kieto plastmasinio dėklo į vonelę. Plastmasinis dėklas yra kietas, šaltas, slysta (nebent ką nors patiestume), todėl vietoj jo nusipirkau kur kas patogesnį minkštą poroloninį dėklą. Tiesa, kai mažylis išmoksta pats savarankiškai sėdėti, jokių dėklų nebereikia (ilgainiui ir pati vonelė tampa nebereikalinga).
Nosies siurbtuko-kriaušytės. Su ja man niekaip nepavykdavo reikiamai ir iki galo išvalyti nosytės. Visai kas kita – aspiratorius kūdikio nosiai.
Termometro-čiulptuko. Kokių tik termometrų nesu išbandžiusi siekdama pamatuoti mažyliui temperatūrą... Vienas iš paieškų rezultatų buvo čiulptuko formos termometras, bet jis sunkokas (matuojant temperatūrą iškrinta iš burnytės), jei bandydavau pamatuoti temperatūrą miegančiam mažyliui, termometras jį prikeldavo, nes, užfiksavęs temperatūrą, garsiai supypsėdavo.
Minkštų žaislų. Nežinau kodėl, bet minkšti žaislai nelabai domina Antaną, išskyrus vienintelę ilgaplaukę beždžionėlę :)
Mobilios auklės. Šį daiktą gavom dovanų, tačiau kadangi gyvename bute, atstumai tarp kambarių nėra dideli, aš nuolat būnu netoliese mažylio, kol kas „mobilios auklės“ paslaugomis nepasinaudojome. Bet galbūt jos prireiks ateityje.
Didelės antklodės. Šiek tiek gailiuosi, kad prieš gimdymą nusipirkau didelę ir nelabai praktišką antklodę, - joje mažylis tiesiog paskęsta. Žinoma, tokią antklodę mažylis dar ‚priaugs‘, bet mažą, metukų dar neturintį kūdikį patogiausia apkloti nedidelėmis antklodėlėmis, - tokios patogios ir į vežimą dėti, į kelionę pasiimti.
Na ir, žinoma, kalno drabužėlių. Didžioji dalis drabužėlių dovanų gauti, bet tikrai pusė jų liko nepanaudota. Kūdikio augimas kur kas spartesnis nei bandymai išmatuoti visą drabužėlių garderobą :) Be to, kai kurie drabužėliai visiškai nepritaikyti kūdikiams (kalbu apie megztukus su kapišonu, nugaroje užsegamas glaustinukes, taip pat viršutinius drabužėlius su kakliukais, šliaužtinukus, kurių klynukai neatsisega, ir pan. ...).
Suprantama, mano sudarytas sąrašas labai individualus, - tikiu, kad kiekviena mama sudarytų savitą nepanaudotų daiktų sąrašą, tiesa?
Na aš irgi bekontakčiu pasitikiu: tris kart pamatuoju 1-2 min. tarpu ir išvedu vidurkį. Tiesa, matuoju tik tada, kai jau ranka jaučiu, kad tikrai vaikas karštas 😀 Dar dėl mob. auklės, tai tokio daikto neturėjom, nes naudojom išmaniąsias programėles, kurios pilnai atstojo brangiai kainuojančią mob. auklę, nes tuo gėriu tenka pasinaudoti dideliame močiutės name ar išvažiavus prie ežero (pamigdai mažąjį kambarį, o pačiai juk norisi ant pievos pagulėti, bet kad ramiai gulėtum, o ne kas 5 min. lėktum tikrinti, tai man tos programėlės labai pravertė).
O mes visa šeimyna pagal bekontaktį su temperatūra vaikštom 😀 37,5 😀 Gal per arti prikišu 😀 O tas paprastai tai varijuoja, kartais 36,5 kartais 36,7, tikiuosi gerai ir tas rodo 😀
Dabar tik bekontaktį ir naudoju. Skaitmeninis termometras kaip užfiksuotas rodo 36.5 ar pan., bet jaučiu, prisiglaudus prie kaktytės, kad tikrai temperatūros yra... Kol kas bekontaktis man geriausias pasirinkimas, nors kažkokia dalių paklaida, žinoma, išlieka...
O išbandėt tą bekontaktį? Mane jis kelis kartus taip išgąsdino (rodė 37,9), o su paprastu pamatavau 36,4 😀 tai padėjau į lentyną ir tiek. Tokias nesąmones rodo... Niekaip nesuprasčiau, kada čia iš tikro tie 38,5, kai jau reikia temperatūrą mušti...
Aš nepanaudojau tik to termometro kaktai, nes jis tokias pievas rodo... O temperatūrą pirmajam irgi matavau lūpom, galėdavau laisvai pasakyti, kada 37,3, o kada jau 37,7 😃 ttikiuosi ir su mažąja vėl įprasiu 😃 o be vibrogultuko, tai pirmais mėnesiais nebūčiau išgyvenus, didelę kaldrytę irgi naudojam, mobili auklė sėdi dėžutėje, nes net nujaučiu, kada ji prabus 😃
geras sąrašas 😀 po pirmo vaiko ir aš būčiau ilgą sąrašą sudarius 😀 su kitiomis jau nebeturėjau nereikalingų daiktų 😀))
iš šio sąrašo mob. auklė man ypač reikalinga, nors ir gyvenime bute 😀
o termometras, man jau nebebūtinas apskritai..... 😃 Matuoju lūpomis 😀)) Tik nuo kėdžių nenuvirskit 😀)) nes nėra ma skirtumo ar 38.2 ar 38. 5 😀 o mušti linkus nuo 39, tai lūpomis tikrai jaučiu, kada 😀)))
Minkšti žaislai reikalingi paaugus, kai vaikai pradeda žaisti siužetinius žaidimus, tai dar neskubėkit išmesti 😀
Neprireikė pieno šaldymui skirtų maišelių. Tiesiog nepalikdavau krūtimi maitinamo kūdikio ilgiau nei 2 - 3 valandas. Neprireikė kūdikio maudynėms skirtos apsaugėlės, dedamos ant galvos, kad vanduo nebėgtų į akis. Nenaudojome čiulptukų, nors buvau daugybę pripirkusi, manydama, kad vis nerandu tinkamo. Tiesiog vaikas jų nemėgo. Mažai naudojau ir kūdikio nešioklę, kažkaip nebuvo reikalo. O minkšti žaislai - tikra nesąmonė. Vaikas juos geriausiu atveju perneša iš vieno kampo į kitą, tikrai ne žaidimui skirtas žaislas😀
Ganesas: ne per seniai ir aš įsigijau bekontaktį termometrą - patogu, tikiuosi, tiksliai ir temperatūrą matuoja 😀
Wega: o ir dukrytės minkšti žaisliukai netraukia? Galvojau, gal tik berniukų toks skonis... 😀
Mutter: Adomas jau didesnis, tikiu, turėtum kur kas daugiau papasakoti, ko neprireikė. Būtų įdomu! 😀
Labai geras įrašas! 😀 Beje, aš pati tokį kurpiau mintyse... ko šiandien nesidėčiau į kūdikio kraitelį. Tikrai nesidėčiau daug ko ir beveik visko, kas parašyta, išskyrus vibro kėdutė - ji mums pasiteisino 😀