Deja, ne visi vaikučiai geranoriškai nori taisytis dantukus ir pasitaiko tokių situacijų, kai nepaisant tėvų ir gydytojų norų bei pastangų vaikai nesileidžia atlikti dantukų gydymo. Tokiu atveju, tolimesnė gydymo taktika pasirenkama įvertinus dantų būklę ir vaiko amžių. Kartais pakanka padaryti pertrauką ir leisti vaikui paaugti.
Kitais atvejais reikia keleto vizitų, kurių metu dantys nėra gydomi, tačiau atliekamos kur kas malonesnės profilaktinės procedūros. Tačiau tais atvejais, kai laukti nebegalima tenka dantis gydyti taikant sedaciją ( kaip mamos vadina - "tablete" arba net bendrąją nejautrą).
Sedacijai naudojami medikamentai sumažina vaiko baimę, atpalaiduoja raumenis, dėl ko vaikas lengviau toleruoja dantų gydymo procedūras. Deja , bet šie vaistai paprastai nepašalina, o neretai netgi sustiprina nenorą gydyti dantų ir pasipriešinimą bet kokioms procedūrom burnoje.
Todėl kai kuriems vaikams atlikti kokybiško dantų gydymo taikant sedaciją nepavyksta. Tokiu atveju tenka gydyti dantis taikant bendrąją nejautrą. Toks gydymas atliekamas ligoninėse kartu su gydytojais anesteziologais.
Ar jau lankėtės pas odontologą su vaikučiu? Kaip jis reagavo?
Smiltei jau ne vienas dantukas taisytas ir aš tikrai tikiu, kad nereikia laukti kol iškris, bet reikia taisyti, nes kariesas persiduoda tuomet ir kitiems dantukams.
Taiso normalia plomba visiškai kaip suaugusiems. Perėjome tris gydytojas, kol radome "savo" - dabar Smiltė klausia kada kada kada pas ją važiuosime, taip puikiai sutaria 😀
Mums dėjo normalią plombytę ir jau beveik metai laiko, nors įspėjo, kad gali ir nelaikyti ilgai, jei seilytė kokia papuolė, nes siurbtuko dėti neleido. O taisėme, nes ir pieninius reikia taisyti ir tai geriau daryti tada, kai dar neskauda. Bent jau mes laikomės tokios pozicijos, nes prie skaudančio išvis nesileistų. Nerekomendavo tik silantų, nes keturmetukei gana sudėtinga juos kokybiškai uždėti (nors kiti deda), o patekus seilėms ar kitaip pakenkus kokybei galima tik blogiau padaryti.
Šiaip lankomės pas gyd. Irmą Raulinavičienę, jos Verkių odontologijos klinikoje (Kaune), tai mano bailiukė ją myli be galo ir šiaip tokia specialistė, pas kurią net aš baisi panikorė mielai eičiau 😀 Aišku, brangiau nei poliklinikoje, bet ne kasdien reikia, tačiau svarbu, kad vaiko neišgąsdintų, turėtų kantrybės, švelnumo, išmanytų ką daro ir t.t. Čia mūsų pozicija 😀
Ir pan.
ir straipsnio klausimas, kaip tai veikia? O atsakymas koks?
Iš sveikatos pusės, ne apie baimes kitiems kartams. Kaip pavojinga tie visi vaistukai ur an?
Ar pieninius dantukus jūsų vaikučiam taiso ? Ar deda tik laikiną košę, kuri bent maniškiui labai greit iškrenta... nežinau ar eiti pas kitą gydytoją, ar iš tiesų vaikas neišsėdėtų kol sutvarkytų?
Vyresnėlė jau lankėsi kelis kartus, turi du sutaisytus dantukus. Žinoma, taisytis nelabai norėjo, neleido net vaistukų leisti, bet tas mini skylytes sutvarkėme. Nors ir parėkavo, kai "traktoriukas" dirbo, palaikėm, bet vos tik išėjusi jau laiminga klegėjo, kokia puiki jos dantukų fėja 😀
Taip. Labai patiko, nes....gavo dovanu sepetuka ir dantu pastos 😀