Visur ir visada mėgstame važiuoti. Ir nesvarbu koks vaiko amžius ir kokia transporto priemonė.
Stengiamės aplankyti ne tik tradicinius renginius pvz. velomaratona, bet ir tokius, kai paūgėję vaikai važiuoja mažiukams skirtomis mašinytėmis. Atrakcija nereali. Ypač jei už tai gauni prizą - visos dienos laipynes.
O ką mes darome, jei važiuoti reikia toliau ir lango vaizdas jau nuobodus?
Ogi mezgame su pirštukais: ir saugu, ir nauda.
O nuvažiavę bet kokiomis salygomis (tiksliau be sąlygų) dekoruojame lėktuvėlį ir už gražiausią dizainą (apie sąlygas nieks neužsimena) laimime sau ir mamai pasiplaukiojimą kateriu per Nemuną.
Žinoma "Įrodymų" neturime, nes mama saugojo savo prizininkę ir nebuvo kada fotografuoti.
Bet užtai užfiksavome apdovanojimus (plojimai)
Dar mėgstame pavėžinti žaisliukus ar tiesiog malkas dar ir taip:
O va kėlimasis keltu per Nemuną nepaliko jokio įspūdžio, nes truko labai trumpai.
Tad dirbi, dirbi ir užsidirbi sau ir mamai važiavimą.
Šaunuolė, kaip visada 👍👍👍