Kadangi ir mes jau darome į naktipuodį visus savo "reikaliukus", sukūrėme trumpą eilėraštuką ir keletą patarimų:
Aš puodukas iš tiesų,
Tavo draugas gi esu!
Atsikėlęs po miegelio,
Atsigėręs daug pienelio,
Sėski, tūpki ant manęs,
"Sisiu", "kaka" man įmesk!
Nepamirški Tu tiktai - švarą mėgstame labai!
Patarimai tėveliams:
1. Tėveliai, keiskite savo požiūrį į naktipuodį - jis ne baubas, kurio vaikučiai turi bijoti.
2. Pratinkite su naktipuodžiu draugauti nuo tada, kai mažylis tvirtai jau sėdi (apie 7-8 mėn.)
3. Stebėkite mažylio siunčiamus neverbalinius ženklus (stenėjimas) ir tuomet jį sodinkite ant puoduko (rezultatu nenusivilsite).
4. Pagirkite vaikutį už "turinį", padarytą į puoduką.
5. Apsišarvuokite kanrtybe, jei iškiltų netikėtumų (ateitų periodas, kuomet nesėda ant puoduko, o toks periodas tikrai bus, gal net ir ne vienas).
Mama Aušra
Šaunuolis jūsų leličiukas 😀 smagu, kad taip gražiai su puoduku susidraugavo 😀
o foto tai ne musu, redakcija idejo 😉
viskas labai teisingai, atomine. Zinoma, sodindama savo vaika nuo 7.5 men. jokios prievartos tikrai nenaudoju. Beabejo, kad tokio amziaus vaikuciai tikrai to nesuvokia, tiesiog gaudom kol kas ir pratinames. na o dabar tai buvo situacija - vaikas sedi man ant keliu be jokiu kelnyciu, pasipurte, supratau, kad nori sisiukia, nes taip daznai daro. Nunesu ant puoduko, o jis is kart ir padare 😀 dabar mums beveik 10 men.
Beje, foto labai smagi 😀
Mes bandėm sėstis nuo 10-11 mėnesiukų, bet buvo itin smulkytė, jai sėdėti ant puoduko buvo nepatogu, tad vaikučio nestresavom, o puoduką padėjom šalin, tiksliau tapo pažaidimų objektu vonioje, nuolat pasakojom ir aiškinom kam jis skirtas. Virš metukų pabandėm vėl ir be baimės sėdosi, darė ir dabar daro, tik niekaip neišmokstam prašytis, bet dar spėsim 😀 kaip sakoma nuo 18 mėnesiukų vaikučiai pradeda save jausti ir suprasti ką daro, tai tikrai pajutau kelios savaitės po 1,5 metukų, jaučiu kaip keičiasi jos elgesys, va šiandien mane pati nuvedė prie puoduko...nesakau, kad blogai anksti sodinti, jei vaikutis sėdi, valio 😀 galima pagaudyti sisiukus, aiškinti, girti, bet dar tikro pačio vaikučio suvokimo tikrai nėra, bet pradžia sėkminga 😀 tik kai mamytės pradeda per anksti sodinti, spausti, panikuoti, tai nieko gero...gerai, tai kas be prievartos 😀 tad antras punktas sąlygninis 😀
na as kazkaip manau, kad vaikuciui kaip tik to streso nebus, nes kai jis jau paauges, daug ka supranta, tai prieisngai, nenori sesti ant to puodo. o kai ji nuo mazens sodini, tai jis ipranta prie jo. Juk jis sedi, padaro savo reikaliuka (gal kartais ir nepadaro), pagiri vaika, parodai, ir taip pamazu pratinames. As bent jau nematau, kad mano vaikas stresuotu 😀
Taip eilėraštukas smagus ir patarimai geri, tik su antru irgi nesutinku 😀 sakyčiau nepanikuokit ir neskubėkit tėveliai 😀 viskam savas laikas 😀 jokio streso mažiukams ir rezultatai džiugins 😀
Šaunus eilėraštukas.Bet su antruoju punktu drįsčiau nesutikti. 😉