Taigi, vedama begalinio smalsumo ir noro sužinoti Jonuko ligų priežastis, kreipiausi patirties į mamas, kurios susidūrė su panašiomis vaikų ligomis, ką jos atrado, apie ką aš tiesiog nepagalvočiau. Iš karto užbėgu mamos, kurios mano, kad mamų forumai laiko švaistymas, noriu pasakyti, kad patirties dalijimasis sutaupo laiko, jėgų ir minčių, kurias galėtum skirti savo vaikui. Taigi AČIŪ visoms mamoms, kurios pasidalino patirtimi, įžvalgomis, patarimais ir gerais linkėjimais, nes dabar tiksliai žinau kuo pasidomėti pačiai, kur kreiptis, į ką atkreipti dėmesį, nes jei ieškočiau pati, turbūt niekada visos informacijos taip nesurinkčiau į vieną vietą.
Taigi, ką man pavyko išsiaiškinti.
Priežastys, dėl ko gali kilti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos:
- Alergija tiek išoriniams dirgikliams, tiek maistui.
- Per drėgnas namų oras, kartais per sausas, o iš to besiveisiantis pelėsis namuose.
- Nosies gerklės bakterijos, pavyzdžiui mikroplazma arba streptokokas.
- Imuniteto nusilpimas arba jo nebuvimas.
- Kirmėlės (man irgi kol kas nesuvokiama, kuo kirmėlės susijusios su kosuliu).
- Rūgtingumo pakilimas arba kitaip refliuksas.
- Išvešėję adenoidai.
- Reakcija į skiepą, arba kitaip kažkurio skiepo sugadintas organizmas.
- Prieš tai buvusių ligų neišgydymas.
- Perkaitimas/peršalimas.
Patarimai kaip galbūt išvengti viršutinių kvpėavimo takų infekcijų (iš mamų patirties):
- Nuolatinis grūdinimas
- Nuolatinis nosies plovimas jūros vandeniu
- Druskų kambarių lankymas
- Drėkinti namus arba kaip tik surinkinėti drėgmę
- Išnaikinti pelėsį
- Palaukti kol išaugs
- Suvartoti skiepus kurie žadina imunitetą
- Atsisakyti tam tikrų maisto priduktų, kaip pieno, miltų.
- Vėdinti namus
- Kuo daugiau gryno oro ir fizinio krūvio jame
- Inhaliatoriaus naudojimas
Visko daug ir nuo ko gi pradėti?
Manau nuo to, kad mintyse reikia apžvelgti ką mes jau darome. Gimė Jonukas laiku ir didelis bei drūtas vyras. Nuo pat pirmų minučių buvo maitinamas pačiu geriausiu maistu pasaulyje - mamos pienu. Apetitu niekada nesiskundė. Nuo antrojo mėnesio užsiėmėm aktyviais masažais ir mankštomis ir iki pat metukų rytą vakarą neapsieidavome be SPA procedūrų, kurios jam patiko. Nuolat grūdinome su kontrastingu vandeniu. Nuolat vartojome vitamina D ir žuvų taukus. Nuo 6 mėn. primaitinimas prasidėjo pagal visas rekomendacijas, valgė pagrinde naminį maistą, vaisius ir daržoves, niekada neturėjo nemėgstamų patiekalų ar produktų, valgė viską ir po daug. Vėdinom namus ir lankėme lauką. Iki metukų laiko vaikas turėjo vienos paros temperatūrą ir vėl augo sveikas kaip ridikas. Augo greitai ir gerai, kraujo tyrimai geri, jokių didelių sutrikimų niekada nebuvo nerasta. Nuo tada kai pradėjo sirgti dar intensyviau pradėjau stebėti valgomą maistą: iki šiol privalomai per dieną turi suvalgyti bent viena vaisių, saują naminių uogų. Valgo tuo pačiu metu ir apetitu nesiskundžia. Miega kaip laikrodis, per parą apie 12 valandų. Kuo daugiau būname lauke ir stengiuosi kad kuo daugiau judėtų. Domiuosi aromaterapija ir nuolat dezinfekuoju namus su eteriniais aliejais, maudosi vonioje su jais, nepamirštam ir kontrastinio dušo, namuose niekada nevaikščiojo su batais ar šlepetėmos, geriausia basas. Pries keletą mėnesių įsigijome inhaliatorių kurį naudojame kaip vieną pagrindinių slogų ir kosulių gydymo priemonių. Nors aktyvios mankštos ir nedarome, vakarais visada palepinu Jonuką masažu, kad gautų kuo daugiau teigiamų prisilietimų. Iki šiol geriame vitaminą D ir žuvų taukus, o po paskutinio sirgimo ir gerasias bakterijas. Bandžiau ir imuniteto pastiprintojų. Deja nuo metukų nebemaitinu savo pienu. Nuolatos vėdiname namus, nes gyvename drėgname bute, kur turime prisižiūrėti, jog neatsirastų pelėsio.
Taigi, va tiek mes dedame į Jonuką dėl jo sveikatos. Ar daug, ar mažai, o gal pats tas? Taigi kur problema? Gal ko reikia darome per mažai o ko nereikia, darome per daug?
Beje, po paskutinio sirgimo - bronchito jau praėjo 2 sveikos savaitės. VALIO. Nuo tada kai nustojome gerti vaistus, buvo pakilusi temperatūra, kuri išgąsdino, bet spėju tai buvo tik 17 danties pranašas. O bronchitas tęsėsi lygiai 2 savaites: savaitę su nekrentančia temperatūra, savaitę su antibijotikais. Iki šiol nežinau ar antibijotikai buvo geriausia išeitis, nes kraujas bakterinio uždegimo nerodė, bet pasveikome. Liga ėjosi sunkiai, savaitę be žymaus pagerėjimo, o vėliau - reaktyviniu greičiu gerėjo, tačiau bronchai iki galo nesivalė ir mūsų pediatrė jau pradėjo gąsdinti mus apie bronchinę astmą, todėl ligos pabaigoje apsilankėme pas vaikų pulmonologę Danguolę Tamošiūnienę kuri paminėjo jog tirtis būtina, t.y. būtina surasti priežastis, kad palengvinti gyvenimą ne tik Jonukui bet ir sau ir taip pat pasiruošti artėjančiam darželio sezonui.
Apsilankymas pas pulmologę mane labai gerai nuteikė. Ji ne tik išsiklausinėjo visko apie Jonuką nuo pat paradžių, pradedant gimimu, maitinimu, gyvūnėlių namuose buvimu, gyvenimo sąlygomis, baigiant kuo sirgo, kaip sirgo, kokius vaistus po kiek naudojo. Matydama visą augimo paveikslą ir ligų tendencijas, mane nuramino kad Jonukui dar labai toli iki bronchinės astmos, tiesiog silpnoji vieta yra plaučiai ir reikia surasti priežasti, kodėl visos infekcijos nuolat leidžiasi į plaučius. Kelis kartus paminėjo, kad alergijos dažnai būna to priežastis. Kaip man patinka tokios gydytojos, kurios ieško, sieja dalykus, įvertina visokausias smulkmenas, o ne pagal vieną požymį nustatančios diagnozę. Taigi po apsilankymo pas ją, dar pradėjome gerti vaistukus nuo bronchų uždegimo ir bronchai per kelias dienas visiškai išsivalė. O pas šiq gydytoją tikrai grįšime.
Taigi po visų paieškų turiu planelį ką daryti toliau:
- Lankysimės reguliariai pas pulmonologę, su kuria aptarsim tyrimų rezultatus ir ieškosime dažnų sirgimų priežasties
- Keliausime pas imunologą pasitikrinti kokio galingumo mūsų imunitetas ir ar čia problema.
- Aplankysime alergologą, nes daugelis aplankytų gydytojų įtaria alergiją.
- Žiūrėsime, kur šie tyrimai mus nuves, gal reikės darytis bakterijų pasėlius, ar tirtis dėl rūgštingumo.
- Jei su šiais specialistais nieko nerasime ir neatrasime imsiuosi natūralios medicinos, t.y keliausiu pas homeopatus ir kitus netradicinės medicinos specialistus.
Sveikatos visiems ir iki kito karto ;)
guodzia guodzia 😉 tik kazkaip nesinori sedeti sudejus rankas ir laukti, nes o vdruk nieko gero is to laukimo nebus? Arba bus per velu? Va tokiu klausimu vedama ir negaliu sedeti vietoje.
Ir labai dziaugiuosi uz jus 😉 as tikrai tikiu, 100 procentu kad ir mes tokiu dienu sulauksime ir darzeli lankysime dziaugsmingai.
Nežinau ar paguos ar padės, bet man su vyresnėle buvo panaši situacija. Tik tiek, kad sirgo ne tik kvėpavimo takų uždegimu, bet visomis įmanomomi ligomis. Smiltei buvo metai ir prasidėjo - angina, ausų uždegimas, stomatitas, bronchitas ir pan... rodos kad per mėnesį vis po naują ligą. Taip prasikankinome beveik metus ir paskui lyg ranka nuėmė. Lankydama darželį per dvejus metus užsikrėtė tik kokį kartą ar du. Kada temperatūros turėjo nepamenu (tfu tfu tfu...) O buvo laikas, kai gydytoja nebežinojo kokius antibiotikus skirti, nes visi jau buvo išbandyti...
Linkiu kuo greičiau sulaukti vasaros ir šilumėlės ir gal tiesiog bus iš tų atvejų, kai "išaugs", o gal atkakli mama suras rimtą priežastį - labai žaviuosi tuo noru išsiaiškinti kas ir kodėl yra. 🌷