ERIKA: Aš linksma, judri, kartais ir išdykusi

Mano vardas Erika. Mama su tėčiu mane vadina visaip: Erikute, dar kartais išgirstu pupyte, o kartais išdykėle, ožkyte. 

Aš jau didelė - man metukai ir greit bus dar du mėnesiukai. Mama sako, kad aš gimiau, kaip ir brolis, devyniom dienom anksčiau nei turėjau. Bet aš galvoju, kad gimiau pačiu laiku. Gimiau Telšiuose, o gyvenu Plungėje.

 Tai – mano pirmoji nuotrauka.

 Čia mano pirmoji diena šiame pasaulyje.

O štai čia pirmą dieną savo namuose.

Pirmą kartą nusišypsojau mamytei, kai man buvo mėnesiukas.

O pirmojo dantuko sulaukiau antrąją Kalėdų dieną, tada man jau buvo beveik aštuoni mėnesiukai.

Mano mama - Jolanta, o Tėtis Albinas, nuo pažinties dienos jie jau 17 metų kartu, o šeimą sukūrė prieš 10 metų. Turiu tokį didelį brolį Luką, jam greit bus aštuoni metai. Fui koks jis senas.

Turiu dvi močiutes (babas), senelį (bočių) - jis man labai patinka. Ir dar turiu prosenelę, nors aš nesuprantu, ką tai reiškia.

 Ką aš mėgstu veikti, tai net negaliu pasakyti, kai pradėjau vaikščioti pamačiau tiek daug įdomių dalykų, tai dabar juos ir bandau visus ištyrinėti. Labiausiai man patinka tie žaislai, su kuriais žaidžia mano mama, bet ji kažkodėl nelabai draugiška ir su manim, kai kuriais nesidalija.

Muziką aš labai mėgstu, vos išgirstu, kojytės pačios pradeda kilnotis. O viena daina, kurią dainuoja mamytė mane iškart užmigdo. Visos nežinau, bet parasideda: aa apapa, zuikis vaiką lingava.

 O va drabužių galėtų ir visai nebūti, labai man nepatinka iš pradžių nusirengti, paskui ir vėl apsirengti...

  Oi tų nuotraukų pridaryta jau koks šimtas, na bet gal šitos dvi

 Čia aš su močiute

yra ir daugiau tų nuotraukų, bet gal kitam kartui paliksiu.

Kalbant apie suaugusių įpročius, tikrai pastebėjau, turi jie tokį įprotį užraišiot stalčius ir spinteles, liepia miegot, kai aš to visai nenoriu (kokią 1 valandą nakties) ir dar daugiau panašių įpročių.

Mašina važiuoti man patinka, gerai supa. O keliauti man dar neteko, tikiuosi greitai kur nors keliausim.

 Na man atrodo, svarbiausia yra, kad aš išmokau vaikščioti ir pradėjau mokytis valgyti savarankiškai, kol kas nelabai sekasi, bet manau, kad pavyks.

 Laimė - tvarkytis, kai mama nemato, kai tėtis pakelia aukštai ir skraidina, kai su broliu dūkstame. Ir dar daug visokių dalykų, kurie mane daro laimingą.

specialus-mk-projektas-vaikuciai-bukime-pazistami