Tą rytą ji, kaip ir kas dieną, skubėjo. Buvo šiek tiek išsiblaškiusi arba nusiteikusi interpretuoti. Kai rajone pasuko už namo kampo, pilkame mieste prie miško, tiesiai prieš ją pakibo milžiniškas raudonas apvalainis.
Milžiniškas šiuo atveju yra šimtą kartų didesnis nei įprastai. Įspūdį padidino ir tai, kad paprastai ji matydavo tiesiog šviesulį be jokių konkrečių linijų, o tą vėlyvą rytą jis buvo ryškiai nuostabus, apvalus ir raudonas. Ir nė akimirkai ji negalėjo pagalvoti, kad tai kažkas maloniai braškinio ar kažkas kraujingai skaudaus.
Ir visą kelią ji sekė tą nepaprastą apvalumą, kurio raudonis sklaidėsi Žalgirio arenos vitrininiuose languose, kartu su ja lindo po tiltu, ir vis aukščiau linguliavo Nemuno linkyje. Rodos, jis ir pats norėjo būti sekamu... Ji neprisimena, kaip pasiekė kelionės tikslą, išjungė variklį.
Užliūliuota keistos ramybės ir lengvai virpulingo sužadinimo, nerangiais pirštais ji atrakino tamsaus kabineto duris. Pro žaliuzių plyšius įvirto aiktelėti verčiantis šviesos gūsis. Koridoriuje lengvą šurmulį kėlė prasilenkiantys žmonės.
Ar matėt?
Nieko ypatingo...!
Mažų pėdučių įsiveržė ir į kabinetą.
Užtraukit žaliuzes, - pasigirdo komanda ir tuoj minia subruzdo prie langų užaklinti visų plyšių.
Juk gera matyti.
Trukdo. Ir pasuko svirtelę. Kabinetas paskendo dirbtinoje šviesoje, kuri leido dar sekundę jai kažką pamąstyti ir akimirksniu privertė grįžti į pilką kasdienybę.
Tą rytą ji pirmą kartą stebėjosi SAULE. Kartais įdomu kasdienybę pamatyti kitaip, priimti naujos veiklos pasiūlymus, pagaliau bent pabandyti įgyvendinti seniai duotus pažadus.
Kitą rytą ji vėlgi skubėjo. Iš vakaro į automobilio bagažinę buvo numetusi kuprinę su jau senai įsigytais, bet niekada taip ir nepanaudotais daiktais. Tą rytą ji pagaliau nuplaukė savo pirmąjį kilometrą baseine.
Ko iš tiesų žmogui reikia, kad jis liautųsi žadėti, o imtų tuos pažadus vykdyti? Ir ar iš tiesų galime pasitikėti, kai prašydami niekam to nesakyti, išgirstame „pažadu“, nes sau duotų pažadų žmonės paprastai neįgyvendina...?
Jai reikėjo nusistebėti saule - taisyklingai apvalia, milžiniška, raudona, lydinčia.
***
Tiems, kuriems sukirbėjo mintis: ei, kas ji?
Į priekį visuomet mane stumteli ponas NORAS.
Nepasiklysi, - drąsina OPTIMIZMAS.
Už rankos laiko MEILĖ.
Galvoje nuolat sparnelius virpina SVAJONIŲ drugiai.
Kur ir kaip beeičiau, visuomet atsitrenkiu į ATKAKLUMO uolą: Šaunuolė, kitą kartą pasiseks dar geriau! – nuvilnija aidas.
Mažoje keliautojos rankinėje jaukiai įsitaisę: įsipareigojimas, pasitikėjimas, įkvėpimas, komunikabilumas, užsidegimas, patirtis, Laimė, akių švytėjimas.
Rankoje spaudžiu kelrodį INICIATYVOS žemėlapį.
O mano šeima - nepaprasta trijulė: pasiutusi mama, geraširdis vyras ir pasiutimu man nenusileidžiantis beveik trimetis sūnus.
Gyvename mes besikuriančiais namais ir židinio kūrenimu; išbandydami vis naujus žaidimus ir dalyvaudami dūkimo čempionatuose; dirbdami, dar kartelį dirbdami savo kasdieniniuose darbuose ir išbandydami save naujose srityse.
***
Ar jau įsimetei savo pažadų krepšelį į įgyvendinimo bagažinę?
Susirašysime.
Evelina
Viršelio nuotrauka paimta iš http://www.meslaimesim.lt/pasizadu/
Man patiko, jokio sunkumo skaitant net nejutau, "pagavau" mintis, tikrai artima ir įdomu, pagaliau ĮDOMU skaityti blogus ! Ačiū 😉 O pažadai . . .ech, senokai nežadu sau neiko, sunku prisiversti 😉
aha, man ši mintis ir patinka, kad lauki kurios nors dienos, nes tą dieną įdomūs skaitiniai, arba apskritai pažiūrėti kaip skirtingi žmonės supranta lyg ir tą pačią užduotį. O susipažiniams nėra blogai, tikrai
nėra blogai ir susipažinimas, įdomu, kas rašys blogus 😀 o mamų (blogų) skirtybės tik įdomiau 😀
😀 kaip smagu perskaityti komentarus, kur kalba pasisuko apie pažadus. Mes kažkaip šį žodį dažnai vartojame... gal neatsargiai. Tave tikrai atvažiuosime pasiimti iš darželio, pažadu. Taip sakau sūneliui. arba Kiek žiūrėsi filmukų pas dieduką? 2. pažadi, kad du? Pažadu, pasako mažylis. o Naujieji metai man iš viso asocijuojasi tik su pažadais. Kiekvienais metais tokia tradicija susėdame ir visi kąč nors pasižadame. Džiaugiuosi, kad pavyko tęsėti pažadą lt raides naudoti internete, ir pagaliau plaukioti😀
patiko idėja užsirašyti. Aš irgi tikiu pritraukimo galiomis... visai ir apie tai būtų smagu pakalbėti. Nors dabar atrodo, kad sekantis mano blogas bus apie šaldytuvų turinį 😀)
p.s. nesu ir lietuvių kalbos mokytoja😀 o kiekvienas žodis yra tikrai grynai mano išplaukęs iš raudonos saulės stebuklo😀 o pagalvoti ir apibūdinti save privertė redakcija, nes visai nesinorėjo blogų paversti pažinčių klubu.
Netikėta ir labai įdomu, nors man vertimo prireikė 😉 Jau laukiu kito ketvirtadienio -kuo gi dar nustebinsi? 😀 O pažadą vieną turiu, kurio vis griebiuosi kaip šiaudo, bet taip ir neįgyvendinu iki galo, nes pritrūksta valios.
Man patiko ir net labai tavo įrašas. Aš pažadą stengiuosi suformuluoti kaip tikslą ir jį užrašyti, taip jį paversdama materija, o ne kažkuo neapčiuopiamu. Kas kart surašau jų po keletą ir praėjus laikui perskaitau iš naujo. Dažniausiai, daugiau nei pusę būnu įgyvendinusi. Sėkmės įgyvendinant pažadus. 😀
aš tai viską taip pat supratau, ką tuo norėta pasakyti 😉 šiaip tai kažkokių pažadų sau nesu davusi, gal daugiau turiu siekių, tikslų nei garantuotų pažadų, nes labai sudėtinga kartais būna juos tesėti, nors sakoma, kad reikia tik šiek tiek daugiau noro nei jo turi dabar ir viskas įmanoma 😉
aš pasikartosiu- man labai patiko. ir versti nereikėjo, supratau, kad pagaliau nuėjai į baseiną 😀)) o taip, žinoma, turiu pažadų sau, vienas jų - pagaliau pradėti bėgioti rytais. tamsu, šalta, o ir žinduklė kėlė kelis kartus naktį - taip ir brandinu savo norą tapti sveikesnei ir gražesnei 😀)
Gerai sakai, Evelina, tie pažadai sau tokie kartais slydūs, kad turbūt nesąmoningai stengiuosi jų sau nebeduoti. Apskritai nesimėtau žodžiu "pažadu" ne dėl to, kad neištęsėčiau, tiesiog šio žodžio nevartoju jau seniai - nei sau sakau, nei iš vaiko, nei iš kitų laukiu, kad sakytų. Jis man kažkoks "pavojingas". Tik, žinoma, yra daugybę norų, kuriuos norisi įgyvendinti. Kartais vis atidedi, nes kažko baiminiesi, bet ateina laikas ir tie norai savaime ima pildytis 😀
Evelina, turbūt esi lietuvių kalbos mokytoja? 😀
ar čia tavo mintys? prisipažinsiu, perskaičiau viską, bet šiandien norėjosi kažko lengvesnio, jau ir taip gyvenimas sudėtingas 😀
Ne ne nieko bendro su psichologija neturiu.
tai kaip ten su tais pažadais?Turite duotų sau ir neįgyvendintų?😀
Evelina, kartais ne kokios psichologijos mokytoja gal būsi?
teks priprast sunkiems skaitalams ketvirtadieniais 😀 pažintiems yra atskira rubrika- susipažinkime su prisistatymais... kas lengva yra nuobodu😀 nors klausimas kas yra lengva, kas sunku. verčia pamąstyti sakykime taip... nežinau apie ką turėtumėte susimąstyti jei papasakočiau jums savo biografijos faktus.
Negi niekas iš tiesų visai neseniai, vieną neankstų rytą, nematėtė ryškiai raudonos saulės. milžiniškos, aš stebėjausi. gailėjausi, kad neturiu fotiko, internete nieko panašaus neradau. Mano mokiniai irgi sakė nesąmonė... nepastebėjo o ir pastebėti nenorėjo. Aš vis mąsčiau ką man ta saulė nori pasakyti. Ogi, turbūt, kad metas pagaliau pradėti vykdyti duotus pažadus. Prieš du metus nusipirkau maudymosi kepuraitę, akinukus, žadėjau eiti į baseiną. Aį tik iš treniruotės. šiandiena nuplaukiau kilometrą be sustojimo ir dar 500 pasimėgavimui. Nerealiai gera pagaliau įgyvendinti seniai duotus pažadus. Vat ir įdomu, kas jumis priverčia tuos pažadus įgyvendinti, ypač duotus sau. nes draugams aš sakau, pažadu, bet ar manim gali pasitikėti, nes sau pažadų aš neįgyvendinau net du metus... trumpai išverčiau😀 O ką parašiau apie save, gryna teisybė😀) nėra ir ką išversti. prilipinau tik tam, kad atseit reikėjo prisistatyti😀
o man patiko. tokio netradicinio pasakojimo ir tikėjausi iš pypsės 😀 rašytoja, ne kitaip. 😀
kažkaip man sunkiai skaitėsi 😀