Praeitais metais mūsų mažylė buvo per maža patirti visus žiemos malonumus, ji tiesiog gulėdavo savo vežimėlyje, juk jai tebuvo 3 mėnesiukai:)
O štai šiemet mes su tėveliu nupirkome jai rogutes ir nutarėme supažindinti savo braškytę su sniegu. Mamytė jai parodė, kaip smagiai galima nukratyti sniegą nuo šakų.
Mažylei tai nerealiai patiko, ypač kai sniegas užkrito tiesiai ant veiduko. Iš pradžių Gabytė tik šypsojosi, o paskui mažas šypsniukas virto plačia šypsena, nuo ausies iki ausies:)
O tėvelis paėmė mažylę ant rankų ir kartu su ja leidosi nuo kalniuko rogėmis. Mažės veidą visą laiką puošė šypsena. Žinote, tai nepakartojamas jausmas, kai žiūri į savo besišypsantį klecką.
Pliuškių šeimyna:)
{fotoblog:662}
Kuriame fotoblogus "Žiemos linksmybės"
Kurdami fotoblogus, pasirinkite rubriką "Žiema". Sukūrę savo fotoblogą, atiųskte per MK mygtuką ir jo anonsą. O jei pamiršote, kaip tai daroma, pakaitykite čia: kaip-ikelti-fotobloga-i-savo-teksta
prie mamytes nic'o ji ia dar toookia mazyte.... dabar jau visa pance😀
Labai grazi mergyte siltos jai antrosios ziemuzes su daug sniego😀)aukit sveikutes,princeses😀
jo, Kasparas tikras vyrukas, kartais kaip suploja delnu per stalą, tai oj..nespėsiu pažiūrėt, jau ir vaikščiot pradės 😀
laurad visai tikiu😉
joa, augam augam😀 na, Kasparas, matosi, irgi tikras vyras😉
uoj, kokie jūs gražūs.. 😀 labai fainas reportažas 😀 kokia Gabytė jau didelė!
matai, musiske dar pati nevaiksto, baisiai atsargi yra😉 ji vaiksto tik i mus isikibus, tad siuo klausimu nekyla jokiu problemu, bent jau kol kas😀
laurad joa, is tiesu, nepakartojamos akimirkos😀 o del mazes kilnojimo kazkaip net nesusimastau, visuomet sakau, jeigu pastosiu su 2 lelium, tai visur vyras nesios, bet cia tik teorija, o praktikoj kazkaip jau pripratau😉 svarbiausia tinkamai pakelt, kad svoris ne ant pilvo kristu😉 ir siaip negaliu nekilnot ir nenesiot savo Gabytes, juk ji mano mylima dukryte, pirmagime😀