Sveikos mamytės, nutariau pasidalinti savo patyrimais, nes mes jau pratinamės prie naktipuodžio! Gabrielei dabar 11 mėnesiukų ir mums gan sėkmingai sekasi draugauti su puoduku!
O dabar nuo pat pradžių papasakosiu, kaip mums sekėsi susidraugauti su naktipuodžiu, apie sunkus ir pasiektus rezultatus :)
Gabrielei naktipuodį pirmą kartą parodėme, kai ji buvo 7 mėnesiukų. Gal kai kurioms mamytėms pasirodys anksti, bet aplinkinių komentarai, kad jau laikas vaiką pratinti prie puoduko ir mūsų, tėvelių, smalsumas nugalėjo tam tikrus mano pačios įsitikinimus. Ir taip namie atsirado pirmasis puodukas, kuris, aišku, kaip ir visi tėvai nori vaikams kuo geresnių daiktų, buvo gan įdomus, bent jau mūsų akimis, ir grojantis.
Bet mergytei pasirodė visiškai kitaip, visiškai jis nepatiko, o kai "pagavome" sisiuką ir puodukas "uždainavo", mergytė pradėjo verkti, išsigando ir pradėjo net bijoti šio nesuprantamo jai daikto... Žinoma, puodukas dingo iš mūsų namų, kad negąsdintumėmeir netraumuotume vaikiuko.
Paskaitinėjus forumus ir kitų mamyčių patyrimus bei išgyvenimus, susidariau nuomonę, kad beveik dauguma vaikiukų bijo grojančių naktipuodžių, o jie įdomūs ir patrauklūs pasidaro vyresnio amžiaus vaikučiams.
Nenuleidusi rankyčių aš pagalvojau, kad sekantis puodukas turėtų būti paprastutis, tad nuskubėjau į prekybos centrą tokio ieškot. Taip atsirado mūsų naujas naktipuodis, kurį naudojam ir šiandien.
Kai tik jis pas mus atsirado, mes mažosios iškart nesodinom ant jo, o davėm pačiai apžiūrėti, bandėm pateikti jį žaidimų tam tikroje formoje. Tiesiog davėme jai susidraugauti su nauju pirkiniu. Aišku, išradingiausias čia buvo tėvelis :)
O kai mergytė visiškai apsiprato su puoduku, pradėjome eksperimentą! Pirmąkart pasodinom ant puoduko ir žiūrėjom, kaip mažoji reaguos. Na, nustebino, mažoji buvo patenkinta, sedėjo ir apžiūrinejo savo naująjį sostą!
Čia ir prasidėjo pirmasis mūsų pratinimo prie puoduko etapas! Žinoma, ji nesuprato nei kam jis skirtas, nei ką į jį reikia daryti, sedėdavo ir juokdavosi dažniausiai. Prasidėjo gaudymas sisiuko ar rimtesnių reikaliukų. Sodindavome, po miegiuko, po maitinimo....
Antruoju mūsų etapu tapo jau nebegaudymas puoduko "reikaliukų", o gan sąmoningas padarymas į jį po kiekvieno miegelio ir maitinimo. Nebuvo dar taip, kad pasodinta Gabrielė ant puoduko, neatliktų savo reikaliukų.
Dabar jau labai norėtųsi pereiti ir į kitą etapą, kai mergytė pati prašytųsi ant puoduko. Pradėjome nuo šiandien sodinti ir į tarpus tarp sedėjimo po miegelio ar maitinimo.
Taip pat naudojam sauskelnes - naujas Huggies Pull Ups. Mano nuomone, jos gan įdomios, bet vėl gi mažylė ne visai dar supranta jų paskirties. Kad nepatogu, kai pasisioja ir jaučia drėgmę, ji duoda mums suprasti, o kalbant apie nublunkantį paveiksliuką, dar nepastebi jo.
Manau, kad tiek dažniau sodinant, tiek šių sauskelnių pagalba mes pasieksime norimų rezultatų, tik neaišku, kaip greit :)
Jei jums įdomu, kitą savitę mes galėsime papasakoti, kaip mums sekasi toliau draugauti su naktipuodžiu ir pasidalinti naujais pasiekimais :)
Nuo MK redakcijos: Ačiū Marijai už pasakojimą. Žinoma, lauksime naujų pasiekimų :)
Toms mamytėms, kurios norės kas savaitę vesti blogą/dienoraštį apie visus džiaugsmus, sėkmes ir nesėkmes vaikutį pratinant prie naktipuodžio - padovanosime po šią puikią knygelę jūsų mažiesiems!
Brenda Apsley "Laukiniai gyvūnai. Spausk žaisk" (vaikams nuo 3 m.)
tikra saunuole !
ŠAUNUOLYTĖ 😀