Gailė auga negailestingai

Gal ne tiek į ūgį, kiek į plotį: trys „Michelin’o“ rinkės ant šlaunų, žandai, gulantys ant pečių, ir kiti sotumo požymiai vaizdžiai parodo, kodėl drabužėliai tampa vis mažesni.

Lapkričio 1 diena

Šiandien sekmadienis, todėl tėtis kepa rytinius blynus. Kad ir kokie karšti bebūtų tie blynai, tačiau vienas iš tėvelių vis tiek turi ragauti juos gerokai atvėsusius. Priežastis labai paprasta – Gailė tiesiog negali ramiai žiūrėti į kartu valgančius tėtį ir mamą.

Užkuria savo niurzgimo varikliuką ir nors tu ką, kol tėtis ar mama nepaima mažylės ant rankų. Silpnų nervų tėveliai pasitaikė – negali valgyti, kai vaikas niurzga.

Gal todėl, kad savaitgalį šeima kartu praleidžia daugiausiai laiko, o gal todėl, kad mažiau skubos, būtent savaitgaliais Skirmantė perrenginėdama dukrą pastebi, kad dar vieni šliaužtiniai „mums“ per maži.

Gailė auga negailestingai. Gal ne tiek į ūgį, kiek į plotį: trys „Michelin’o“ rinkės ant šlaunų, žandai, gulantys ant pečių, ir kiti sotumo požymiai vaizdžiai parodo, kodėl tie drabužėliai tampa maži.

{pic:1}

Skraidome...

Pradžioje tėveliai kiek nerimavo: „Gal nenormalu, kad vaikas taip sparčiai auga?“, bet po gydytojo konsultacijos kasmėnesinio vizito metu, tėtis ir mama ramūs – vaikas auga pavyzdingai, o tai reiškia, kad keisdami drabužėlius tėveliai gali tik džiaugtis (valio)...

Visą sekmadienį Skirmužėlė pašventė urbanistikos darbams atlikti. Lyg ir trumpam prisėdo tėčio mylimoji, tačiau nieko nėra pastoviau už laikiną, todėl tas „trumpam“ užsitęsė iki vidurnakčio...

O Gailutė laiko veltui neleido: gerokai pasituštinusi mergiotė užsuko į pieno barą, o visą siestai skirtą laiką pravarinėjo savajame bordiniame bolide aplinkui ežerą...(ne tėčio kalba tai būtų: pakeitę sauskelnes pavalgėme, kadangi vaikas niekaip neužmigo, tad tėtis, įsikinkęs į dukters vežimą, prasuko ne vieną kilometrą palei ežerą).

Malonu pastebėti, kad grįžus namo Gailužė vis dėl to smigo bei migtelėjo dar gerą valandą prisiparkavusi savo bolidą prie namo lango...

Šis vakaras yra Vėlinių vakaras. Kasmet paprastai tėtis su broliais ir seserimi Jūrate vyksta į Vėlinių kruizą po Lietuvą. Startas duodamas Vilkaviškio kapinėse, vėliau aplankomi Raseiniai ir Radviliškis.

Tačiau šiemet mažoji Gailužėlė šiek tiek pakoregavo planus. Taigi Vėlinių vakarą šeima uždegė gražią žvakučių puokštę, kurią pastatė ant vakarinės namo palangės ir taip palaikė telepatinį ryšį su dalyvaujančiais kelionėje bei pačiomis vėlėmis (vis tiek gražu).

Vakare Skirmužė su šaknimis buvo atplėšta nuo urbanistikos, nes reikėjo numaudyti dukrą, pavalgydinti, o toliau jau ir tėtis vienas susitvarkys. Gailė, kaip bebūtų keista, ilgai nesilaužė, todėl užmigdęs ją tėtis dar kurį laiką pakiurksojo šalia mamos bestebeilydamas į televizorių (bandė palaikyti kompaniją jaunajam mokslininkui), tačiau neištvėręs krito miegot.

Dienoraštį rašo tėtis Vitalijus