Gailės bendravimas su Mažute, Buluna ir Adrijumi

Būdama vos kelių savaitėlių, Gailutė be didesnio vargo susidraugaudavo su naujais žmonėmis, nes įgimtas smalsumas buvo kur kas stipresnis už dar nepažengusius drovumą ar baimę.

Vasario 11 diena, ketvirtadienis

Apskritai nedaug kūdikėlių galėtų pasigirti, kad būdami nepilno mėnesio yra ne tik keliavę skersai Lietuvą, kad susipažintų su augintojų tėveliais, bet ir susiradę vienmečių draugų atostogoms prie jūros.

Dažnos kelionės ir platus tėvelių giminių ir draugų ratas iš pradžių Gailutės negąsdino. Bent porą kartų per savaitę mergaitė susipažindavo su atskubėjusiais į svečius tėčio ir mamos draugais, broliais, seserimis, pusbroliais, pusseserėmis, dėdėmis ir tetomis. Visi meiliai šypsosi, kiekvienas kažką dovanoja, skiria dėmesį ir panašiai, žodžiu, malonu.

Tačiau laikas vietoje nestovi, o tai reiškia, kad mergaitė ėmė darytis vis išrankesnė ir drovesnė. Ji akimirksniu įvertina naują aplinką bei kompaniją, susiranda ten pažįstamą (patikimą) veidą ir būna linkusi bendrauti tik su juo.

Jei tokių patikimų fizionomijų neatsiranda, tuomet tėtis ir mama trumpam tampa mažosios princesės saugiu prieglobsčiu, kol koks labiausiai ją sužavėjęs princas (geroji laumė) pelnys jos pasitikėjimą ir palankumą.

Sykį jaunieji tėveliai iš jaunosios panelės sulaukė netikėto akibrokšto. Tai įvyko per tetos Linos bei pusseserės Elzės gimtadienių šventę. Tėčio ekipažas gerokai vėlavo į iškilmes, todėl nenuostabu, kad atvykus publika buvo jau gerokai įsitriukšmavusi.

Gailutė yra pratusi tik atsisėdusi į automobilį kaip mat užmigti. Taigi, vėluojantys tėveliai net neatkreipė dėmesio, kad Gailutė dar nebuvo gerai prabudusi, kai jie įlėkė į triukšmingojo gimtadienio sūkurį, įteikė gėles bei dovanas ir ėmėsi įnirtingai išfasuoti Gailužėlę.Garsių šūkių bei šuns Umkos lojimo pažadinta mažylė įteikė savo augintojams bei susirinkusiai džiugiai publikai sireninę kanonadą.

{pic:1}

Eikš, pussesere, pabučiuosiu...

Naivūs tėveliai pradžioje dar puoselėjo viltį pigiais triukais nuraminti jaunąją mergužėlę, tačiau visos jų pastangos buvo bergždžios ir, jei ne tylusis kambarys antrame aukšte bei papildoma saldaus mamos pieno dozė, baisu ir įsivaizduoti, kuo būtų virtęs puikusis gimtadieninis sekmadienis.

Ką gi, šis kartas buvo puiki pamoka tėveliams: kad ir kaip skubi ar vėluoji, suderink savo ritmą su kūdikio.

Būtina parašyti kelias eilutes apie nepaprastą ryšį tarp mūsų mažosios Gailės ir gyvūnų. Pirmoji dukters simpatija buvo namuose ją saugojusi bei linksminusi katė Mažutė. Tėtis jau yra rašęs, kad pradžioje jie su mama truputį abejojo, ar katytė nepadarys mergaitei ko negero.

{pic:3}

Mažute, čia mano kilimėlis.

Tačiau jų abejonės buvo be jokio pagrindo, nes katė kantriai kentė, net kai neatsargus Gailužėlės kumštelis tampė ją už ūsų. O ką jau bekalbėti apie tai, kad lakstyti (sėdint tėčiui ant rankų) paskui bandančią pasislėpti Mažutę buvo taip linksma ir smagu, kad nuo juoko dukrelė neretai imdavo žagsėti.

Smagu buvo ir su dėdės Mindaugo šunimi Buluna, tačiau visgi Mažutė mergaitei buvo suteikusi daugiausiai džiugių akimirkų. „Buvo”, nes šeimos numylėtinę Mažutę praėjusią savaitę mirtinai sudraskė užklydęs laukinis šuo. Nelaimei, per didžiules pusnis ji nespėjo pasprukti… Šeimai tai didelė netektis (labai liūdna).

Baigiant Gailutės bendravimo temą, reikėtų pasakyti, kad pats emocingiausias Gailei bei įspūdingiausias aplinkiniams buvo praėjusios savaitės susitikimas su pusbroliu Adrijumi. Atsidūrę šalia du panašaus amžiaus kūdikėliai puolė vienas kitą it kokie laukiniai bedančiai ir benagiai katinai.

{pic:2}

Einam į lauką.

Adrijus bandė apžioti Gailutės pilvą (toks meilingas bučinys), kai toji suleido savąsias dantenas jam į pakaušį. Darydami visą tai džiaugsmo kovotojai spaudė iš savęs aukštos tonacijos riksmus bei keisčiausius gerklinius garsus orą ne išleisdami, o įkvėpdami.

Tokia sutartinai laukinė pasisveikinančių mažųjų giminaičių reakciją jų tėvus verste vertė iš koto. Ką gi, kai jusime ūmų juoko trūkumą, lėksime pas pusbrolį Adrijų.