Gailės dovana Mamytės dienai - pirmasis ištartas "Gaiiijjjjeeė"

Šią visai šeimai ypatingą dieną norėjosi praleisti neįprastai.

Gegužės 10 d., pirmadienis

Šią visai šeimai ypatingą dieną norėjosi praleisti neįprastai. Kaip nors, kad mimaliomis pastangomis būtų pasiektas maksimalus rezultatas. Kadangi Skirmužė dažniausiai naktimis  mokosi, tai geriausia dovana jai (subjektyvia tėčio nuomone) būtų  poilsis gryname ore.

Kol tėtis plovė virtuvėje indus, Skirmantė, pasiėmusi dukrą, žiūrinėjosi spintoje, ką būtų galima apsirengti tėčio pasiūlytai išvykai.

Taigi, tėtis sau plauna indukus, kai iš kito kambario pasigirsta garsūs Skirmantės šūksniai.

-       Kas... kas... kas?.. - sunerimęs ir kiek išsigandęs tėtis atlėkęs iš savęs išleido tik vieną klausimą.

-       Gailė ropoja! – pilnu džiugesio balsu sušuko Skirmutė. – Žiūrėk.

Ir iš tiesų, Gailužėlė jau ne strikteli porą kartų it kokia stirnaitė ir krenta ant pilvo – ji ropoja. Prieš nustebusio tėčio akis dukra demonstravo beveik sportinį ėjimą keturiomis. Truputį stabteli, kad nusitaikytų, kur judanti, ir toliau pukši išdidžiu, gal kiek neišlavintu, ežio žingsniu.

Jaunieji augintojai skendo euforijoj. Ko gero, Gailė taip pat didžiavosi savimi, tačiau santūriai to neparodė, neva: „Kas čia tokio? Dar ir ne taip pavaryčiau, jei tik norėčiau.“

Su puikia nuotaika ir geromis naujienomis šeimos ekipažas pajudėjo Molėtų rajono link. Tėtis nusprendė nuvežti savo mergaites prie didelio ežero, kur jie trys galės sau ramiai pasivaikščios pušinga pakrante, pasidžiaugti atkutusia ir vis labiau sužaliuojančia gamta, o paskui užsukti į  netoliese prie ežero esančio viešbučio kavinę-restoraną.

{smallpic:1}

Pirma mamos diena

Bet visa tai buvo vėliau, o kol trijulė dar judėjo automobiliu ežero link, įvyko dar vienas nuostabus dalykas:

Tėtis vairavo ir veidrodėlyje stebėjo savo mažylę, kuri sedėdama vaikiškoje kelioninėje kėdutėje be garso išsižiojusi dėliojo savo plonas lupytes, it kažką sakydama. Ištaikęs progą tėtis trumpam atsisuko į Gailutę ir mestelėjo jai per petį:

- Sakyk, Gai-lė.

Ir tėtis, ir mama tiesiog nusčiuvo išgirdę: „Gaaaiiilljljljėėė“.

- Negali būti?! Tu girdėjai?..

Tuomet Skirmužė pakartojo – “Gailute, sakyk Gai-lė”.

- Gaaailjjjlė – pakartojo mergaitė ir, kiek palukėjus – Gaiiljljė.

- Valio! Šaunuolė! – tėtis ir mama puolė girti mažylę. Džiaugsmo buvo tiek, kad, rodės, verta susutabdyti automobilį ir pulti visiems pasakoti, kas nuostabaus ką tik įvyko.

Kitą rytą tėtis patikrino dukros sugebėjimus sakyti savo vardą – viskas veikia. Kelionė išties pavyko. Gailė, pradžiuginusi Mamos dienos proga mamą savo ropojimu ir savuoju „Gaaiiljljė“, spėjo ir pati ne ką maloniau nustebti.

Mat pasivaikščiojimo pakrante metu ji nusprendė, kad nemiegos, todėl vežimėlio „gulimoji“ pozicija buvo perdaryta į „sėdimąją“, kad mergaitė taip pat galėtų pasigrožėti aukštomis pušimis ir gražuoliu ežeru.

{pic:2}

Prie Bebrusų ežero

Mergytė buvo taip nustebinta išvystais gamtos vaizdais, kaip gali nustebti tik kitos klimato juostos pilietis pirmą kartą patekęs į Lietuvos gamtą.

Taigi, nuostaba reiškėsi dažnai ir įvairiom formom. Pradžioje akys išsiplėtė, po to, pradėjo lakstyti, kad nepraleistų nė menkiausios smulkmenos, o kai tėtis ir mama ant didžiulio ežero liepto pakėlė ją ant rankų, tai džiugesio šūksniai šaudė į visas, dar tik bundančio po žiemos miego, ežero puses (tėtis ir anksčiau yra vežęs dukrą prie ežero, tačiau ji visuomet tuo metu miegodavo, taigi, nieko ir nematydavo (gal ką girdėjo?)).

Pavargus, bet laiminga, Gailužėlė grįžusi namo pagaliau pasidavė visagaliui miegui. Išvyka Skirmužėlės širdį nuteikė romantiškai visai likusiai dienos pusei. Kai tėčio mergaitės laimingos, laimingas ir pats tėtis. Visai šauni gavosi ta Mamos diena (užskaitom).