Gailutės išbandymui – skiepai skiepukai...

Gailutę po skiepų labai suėmė miegas – svečiai taip ir nepamatė atmerktų jos mėlynų akyčių. Vakaras ir vėl buvo linksmas ir šaunus, o tėtis ir vėl turėjo visus palikti tik jam prasidėjus – koncertas.

Spalio 22 diena (ketvirtadienis)

Oho, ryte prabudę jau žinome dienos planą ir jis lengvos dienos nežada. Bet vis tiek keliamės ir judame.

Skirmužėlei Akademijoje atsiskaitymas: ji pristatinėja savo naujo daugiabučio viziją. Reikia būti sąžiningu ir pripažinti, jog nuo to, kad jos dienotvarkė nėra visai paprasta – ji juk jauna mamytė – Skirmutė mokslams negali skirti pakankamai dėmesio, taigi ir jos įvertinimas, nors ir nebuvo prastas, tačiau gerokai prastesnis, nei ji buvo anksčiau pratusi (šiek tiek nukabino nosį, nors ir neprisipažino). Na, bet nieko – viskas bus gerai...

Po pietų skubame į Baltijos Amerikos kliniką pas mūsų daktarėlę. Šiandien mus skiepija nuo rotaviruso. Gydytoja mus perspėjo, kad Gailei skiepas gali laaabai nepatikti ir kad jį gerdama raukysis taip, kaip dar nesame matę.

Tačiau visų nustebimui, Gailė nurijo skiepą nė nemirktelėjusi (greičiausiai todėl, kad mes nespėjome jai pasakyti, jog skiepijimas jau prasidėjo). Viskas būtų valio, jei ne vienas mažytis „bet“...

O, bet, tačiau... mūsų dar laukė antra dalis skausmingojo Hepatito B skiepo. Kai daktarėlė švirkšteliu suleido Gailužėlei skiepuką, tai nieko neįtariančio vaiko veide (galima sakyti, giedrame it vasaros dangus) tėveliai išvydo nedviprasmį emocijų prasiveržimą. Galiu pasakyti tik tai, kad antrasis skiepas nepraėjo nepastebėtas (norėjosi verkti kartu).

Po trumpo pasivaikščiojimo gryname ore, klinikoje mūsų laukė susitikimas su kita gydytoja. Gydytoja neurologė mums pasakojo apie miego sutrikimus bei tų sutrikimų galimas neigiamas pasekmes.

Tėčiui šis pasakojimas labai patiko. Gauta informacija atvėrė akis į kai kuriuos dalykus, ką tėvai darė ne visai teisingai ir į tokius dalykus, kuriuos jie bijojo daryti. Nes mama, teta, bendradarbė ir t.t. sakė, kad „niekuomet taip nedarykit, nes mūsų laikais gydytojai griežtai draudė...“ arba „na ir tegul sau verkia – paverks ir nustos“ ir pan. (ačiū daktarei).

Gerokai „pasigydę” bei įspėti, kad po skiepų gali pakilti temperatūra, parausti skiepo vieta ir panašiai, mes skubame pas senelius. Tačiau, nors Gailutė ir buvo šiek tiek irzlesnė nei įprastai, jokia temperatūra ar paraudimai mūsų nekamavo.

Į svečius užėjo dėdė Donatas – šiandien jo gimtadienis. Jo pasveikinti atskubėjo Skirmutės pusseserė Lina su savaisiais Adele, Elze bei Joriu.

Gailutę po skiepų labai suėmė miegas – svečiai taip ir nepamatė atmerktų jos mėlynų akyčių.

{pic:1}

Po skiepų saldžiai miegame...

Vakaras ir vėl buvo linksmas ir šaunus, ir vėl tėtis turėjo visus palikti tik jam prasidėjus – koncertas...

Vėlai vakare (naktį) tėtis grįžo pavargęs. Pavargo labai, todėl – iškart miegot.

Dienoraščio išmintis – tėčio Vitalijaus