Gailutės ramybės priežastis – gėlės

Vienas iš keisčiausių dalykų, kuriuos yra sukūrusi gamta, tai – gėlės. Jei pažvelgtume vabzdžio akimis, gėlių spalvos ir kvapas yra reikalingas dalykas, o žmonėms jų reikalingumas nėra taip akivaizdžiai įžvelgiamas.

Kovo 15 d., pirmadienis

Racionalumui čia maža vietos. Svarbiausias turbūt yra estetinis pasigėrėjimas gėlėmis, kurį su metais mes atrandame ir vystome. O galbūt gebėjimas gėrėtis grožiu yra prigimtinis?

Kartą, kai Gailužėlei tebuvo vos kelios savaitės, tėveliai su mažyle pirmą kartą lankėsi pas Gailės senelius iš tėčio pusės. Peržengę slenkstį ir pasilabinę, augintojai išvadavo mergaitę iš kelioninio kombinezono ir paguldė kūdikėlį patiesinti kaulų didžiajame kambaryje ant sofos.

Visi laukė kelionės nuvarginto vaikelio reakcijos į naują aplinką ir, žinoma, tikėjosi, jog ji bus greičiau neigiama nei teigiama – bet Gailutė gulėjo kuo ramiausiai. Netrukus paaiškėjo šios ramybės priežastis – gėlės.

Gyvų gėlių ji tąkart nematė (vargu, ar tame amžiuje ji išvis skyrė gyvas gėles nuo negyvų), visgi, didelis prasiskleidęs gėlės žiedas jaunąją panelę tiesiog užhipnotizavo. Ir seneliams, ir tėveliams tapo aišku, kad, jei mergaitei įtiko sofa su gėlėtu gobelenu, tai, greičiausiai, įtiks ir visa kita. (Vėliau sužinojome, kad šiai sofai neliko abejingi ir kiti giminės mažyliai).

{smallpic:1}

Mama, su kovo 8-ąja!

Kita gėlė, kuri sugebėjo sukelti dukrai panašią hipnozinę nuostabą, gyvena pas Skirmantės tėvelius ir to stebuklo pavadinimas yra dracena. Tiems, kas neįsivaizduoja, kaip turi atrodyti tikra kambarinė dracena, galima būtų paaiškinti keliais žodžiais: mažiausiai dviejų metrų aukščio ir pusantro metro skersmens milžiniškas krūmas didžiuliais karpytais žaliais lapais.

Senelis Justinas, kuris meiliai sutiko pagelbėti Skirmužėlei prižiūrint vaikaitę, kol mama nulekia iki mokslų ir atgal, pamėgo migdyti Gailužę ant sofos, tiesiai po išsikerojusia dracena. Ir jis, ir močiutė Gražina ne kartą nusišypsodavo išvydę, kaip jų anūkėlė, išplėtusi vyzdžius, stebi vieną iš milžiniškos gėlės lapų.

Apskritai nėra nieko nuostabesnio už tokias akimirkas, kai žingeidus kūdikėlio žvilgsnis visiškai rimtai (beveik moksliškai) yra kuo nors susidomėjęs. Gal dukra bus botanikė?

Be jokios abejonės Gailei patinka ir gyvos gėlės. Ryškūs ir dideli žiedai nenustoja jos stebinti iki šiolei. Žinoma, būtina prižiūrėti, kad „mokslinis stebėjimas“ nevirstų „moksliniu gėlių tyrimu“, nes vaikelis dar nemoka kramtyti ir virškinti maisto gėlių pavidalu.

{smallpic:2}

Šitos man patinka...

Bet, jei atstumas saugus, tai ir jaudintis kol kas nėra dėl ko – Gailužėlė savarankiškai kol kas dar tik šliaužioja.

Taigi, ateičiai potencialiems Gailužėlės jaunikiams tėvelis gali drąsiai patarti: merginant Gailę, „ant gėlių” – netaupyt!

Super mažylės dienoraščio minčių dėstytojas ir Gailės tėtis Vitalijus