Gal ir visai nieko tas šeštadienis...

Arbata, pasimatavimai, dalinimasis patirtimi ir šiaip malonus bei trumpas tuščiapaliežuvavimas – ir tėtis su mama nerimastingai pastebi, kad jie užsibuvo gerokai ilgiau nei planavo – „bėgam!“

Spalio 31 diena (šeštadienis)

Rytas vėlyvas, nes miegame pas senelius, kurie su malonumu pasirūpina gerokai anksčiau pakilusia Gaile...

Nors ir vėlai pabudę, tačiau entuziastingai nusiteikę tėveliai kraunasi daiktus, pusryčiauja ir namo. Labai jau nesinori viso šeštadienio praleisti Vilniuje, juk namie laukia savaitgaliniai darbeliai bei Skirmužėlės mokslai. Taigi, mes automobilyje ir jau dumsime.

Pakeliui trumpam stabtelime krautuvėje. Skirmužė buvo nužiūrėjusi puikių puodų rinkinį ir mes, pilni ryžto apsipirkti, greitai įlėkėme į parduotuvę. Tačiau puodų rinkinys buvo ne vienas, o kainos, kaip tyčia, viena patrauklesnė už kitą. Pradėjome gilintis į kiekvieno puodo formą bei funkciją... Žodžiu, šiek tiek užtrukome.

Pasikrovę puodus skrendame ištuštėjusiomis šeštadieninio Vilniaus gatvėmis namų link ir... atsimename, kad turime įsimetę sesers Jūratės sūnui Adrijui žadėtą paskolinti vaikišką nešynę. Taigi, trumpam užsukame pas juos.

Gailutė kišą kumštį į burną, seilėjasi ir apsimeta, kad jos čia nėra.

{pic:1}

O jau seilių, seilių...

Arbata, pasimatavimai, dalinimasis patirtimi ir šiaip malonus bei trumpas tuščiapaliežuvavimas – ir tėtis su mama nerimastingai pastebi, kad jie užsibuvo gerokai ilgiau nei planavo – „bėgam!“...

Automobilyje: tėtis, mama, puodai ir nuo papildomų išsirenginėjimų bei apsirenginėjimų gerokai suirzusi Gailutė. Tačiau ji šauniai laikosi ir todėl vis dar ramiai judame namų link. Trumpam sustojame prie parduotuvės, kad likęs šeštadienio vakaras bei sekmadienis nepraeitų pustuščiais pilvais.

Na, dabar tai jau tikrai – į namus... o, bet, tačiau... netikėtai tėtis susivokia, kad būtų gerai pasipildyti degalų, nes, antraip, šeštadieninė kelionė namo gali užsitęsti neprognozuojamai. Ekipažas šitą žinią sutiko be ypatingo entuziazmo, tačiau tėčiui pavyko išvengti fizinių ir moralinių traumų, o tai jam suteikė vilties, kad ir pats vakaras gali būti ne toks jau ir nenusisekęs.

Namai namučiai. Pagaliau. Tėtis suneša daiktus, Skirmužėlė valgydina labiausiai nukentėjusį kelionės dalyvį – Gailę. Po truputį sušyla namai. Jau vakaras, todėl nei mokslais, nei, juo labiau, namų ruoša, nekvepia. Numaudę užmigdome Gailužę ir jau tradiciškai šeštadienio vakarui prisiklijuojame prie TV ekrano.

Vėlai vakare savaitgališkai nusikalusi šeimynėlė padarė trumpą išgyventų veiksmų suvestinę bei konstatavo, kad viskas ne taip jau ir blogai, o jei labai gerai pagalvojus, tai: „spėjome visur, kur buvome užsibrėžę suspėti, nieko nepamiršome“, todėl: „gal ir visai nieko tas šeštadienis“... – „eime miegot“...

Super mažylės Gailės tėtis Vitalijus