Gandrai, gulbės . . . ir kūrybiniai polėkiai

Banalu gal sakysite, o aš atsakysiu – individualu. Kiekvienas turi bent krislelį polinkio į meniškumą. Net ir didžiausias šiuolaikistas, paskendęs technologijų pasaulyje, kartais ieško natūralumo, atgaivos sielai, atgaivos akims...

Kviečiu atsipalaiduoti ir pailsinti nuvargusias akis . . .

Šeima - vertybė, kurios sėkmę lemia individualybių suderinamumas....

Šiuo metu jaučiuosi „išsunkusi“ iš savęs visas idėjas, mintys padrikos . . . pastaroji savaitė ne kitokia . . . gal mėnulio fazės turi tam įtakos ? Galbūt . . . Visgi supratau, kad toks tuštumo pojūčio kaltininkas - „draugas“ kompiuteris. Mokslams rašomi referatai, analizės nuvargino, tad nutariau atsipūsti ir sustoti akimirkai . . .

Grožio nereikia toli ieškoti, pakanka pažvelgti langan...

Vieną dieną kilo idėja iš nežinių, pavasarinė, smagi ir „uždegė“ !!! Sugalvojau „pasekti“ sodybos gretose esančių gandrų šeimyną.

Kai siela liūdi, jos veidrodžiu tampa tavo darbai ir liūdni artimųjų veidai...

Jei svajonė būtų gėlės žiedas - jų žydėjimu džiaugtumėmės ilgiau . . .

Apsiginklavau fotoaparatu ir tiesiog sėdėdama namie ar būdama su sūneliu lauke „pagavau“ kelis gerus kadrus.

Dangaus platybėj sužibo svaja. . . kai šypsena prabilo mažo žmogučio veide...

Kai galiausiai nusibodo tūpčioti aplink namus, vieną dieną susiruošiau su brangiuoju į žvejybą ir neapsirikau – pavyko nufotografuoti ir baltutėles gulbes. Tiesa, gaila, išsikrovė fotoaparato baterija ir nepavyko užfiksuoti viso jų būrio plaukiojančio. O suskaičiavau net 12 gulbių!!!

Suspurdo debesys aukštai, nugarmo liūdesys dugnan...

viskas įmanoma, tereikia noro ir pastangų....

Kad pasijustum laimingu, tereikia tiek nedaug - kuklios šypsenos mažylio, supratingo žodžio artimo...

Tačiau pavyko nufotografuoti praplaukiančias bent kelias . . .

Ir širdy taip gera....

Šiluma, artumas, šypsena, supratingumas....

Kai supranti, ko nori tavo artimieji, suvoki ir ko trokšti tu pats....

Pripažinsiu, ta diena, praleista prie ežeriuko buvo puiki, atsigavo protas, jaučiaus maloniai pailsėjus.

Skaidrus vanduo atgaivina sielą....skaidrios džiaugsmo ašaros nuplauna nerimastį...

Tik truputį kankino priekaištai, kad namie tiek darbų ir veiklos, o diena veltui nugarmėjo . . . bet ne veltui, juk pailsėjau ir atsigavau nuo kompiuterinės manijos.

Nuvargusių akių atgaiva....

Beje „gandrų medžioklė“ nesiliovė - vis dar kaupiu nuotraukų galeriją . . .

Tik tapęs gamtos savastimi, pradedi suvokti ją...ir save...

Vienas žvilgsnis, vienas sparno ūžesys, vėjo gūsiu nunešė nuovargį toli, toli...

Perskaitėt ir sutrikot ar pasimetėte? Klausite - apie ką gi šis blogo puslapis, kokia prasmė ar esmė? O aš nusišypsosiu ir atsakysiu . . . pavasarinės nuotaikos relaksacija . . . štai apie ką . . . apie pailsėjusio proto kūrybinius polėkius . . .