GEDOS blogas: Skaitymo malonumas

Dar ir dabar prisimenu savo pirmąją perskaitytą knygą Janosch „Panama labai graži“.

Save galėčiau pavadinti knygų graužike. Išvis, man labai patinka skaityti. Pro žurnalų lentyną parduotuvėje nestabtelėjusi negaliu praeiti. Nuo tada, kai pradėjau gyventi Jungtinėje Karalystėje, man geriausios lauktuvės yra lietuviškas žurnalas. Tačiau, vis dėl to mano didžioji aistra yra knygos. Taip gera sūnui užmigus, pasidaryti puodelį kvapnios arbatos ir leistis į užburiantį knygos pasaulį.

Mano skaitymo ritualas

Knygą pradedu skaityti, kaip ir visi, nuo pradžių, tačiau susipažinusi su jos turiniu (veikėjais, įvykiais, laiku ir vieta) perskaitau pabaigą, o sužinojusi, kuo viskas pasibaigs, grįžtu į tą vietą, kur baigiau skaityti ir perskaitau viską iki pabaigos. Taip darau todėl, kad knygoje mane domina ne pabaiga, o kelias, vedantis į ją.

Patikusias knygas dažniausiai skaitau po kelis kartus (rekordas – 20 kartų). Dar nebuvo tokios knygos, kurią perskaičius antrą ar trečią kartą, neatrasčiau kažko naujo ir įdomaus. Jau apie dešimt metų kiekvieną pavasarį vis iš naujo perskaitau A.Zurbos „Integralą“, tiesiog savaime prisimenu ir užsimanau paskaityti ją.

Esu įsitikinusi, kad knygos turi teikti malonumą, tad pradėtų ir nepabaigtų sąrašas gana ilgas. Į šitą sąrašą pateko ir daugelio išgirtoji Frederic Beigbeder „14,99 euro“.

Kartais kai kurias knygas atrandu arba netinkamu laiku, arba dar nebūnu užaugusi iki jų. J. Ivanauskaitės „Sapnų nublokšti“ perskaičiau tik iš trečio karto. J. Irving „Kol tave rasiu“ skaičiau metus laiko. O J.D. Salinger „Rugiuose prie bedugnės“ ir O. Wilde „Doriano Grėjaus portretas“ dar laukia savo eilės, arba jų dar laukiu aš.

Dažnai vienu metu skaitau po keletą knygų (+ keletas žurnalų). Tačiau jų siužetai niekada nesusimaišo (šis sugebėjimas ypač pravertė studijuojant). Šiuo metu mano skaitymo lentynoje guli A. Čekuolio „Šešios progos numirti“, „Faktai ir šypsenos“ ir keletas „National Geographic“ numerių.

Knygos gerumą vertinu pagal tai, kaip dažnai perskaičiuosi ją prisimenu (kuo dažniau tuo geresnė man ji yra).

Kokios knygos man patinka

Paauglystėje buvau susižavėjusi E. Malūko kūryba, o susižavėjimas prasidėjo nuo jo romano „ Juodieji želmenys“. Mokykloje, per lietuvių kalbos pamokas, atradau nuostabiuosius lietuvių klasikus: A. Vienuolį ir jo „Paskenduole“, R. Granauską ir „Gyvenimą po klevu“, A. Škėmos „Baltą drobulę“. Studijų metais perskaičiau kone visą rusų klasiką. Pakerėjo N. Gogolio „Mirusios sielos“, L. Tolstojaus „Ana Karenina“, F. Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“. Mane, kaip ir daugelį, sužavėjo J. Irving rašymo stilius. O didžiausiu atradimu tapo I. Allende ir seserų Bronte kūrybą, svajoju namuose turėti visas jų knygas.

Mylimiausių penketukas:

I. Allende „Dvasių namai“ E. Bronte „Vėtrų kalnas“ J. Irving „Sidro namų taisyklės“ L. Tolstojaus „Ana Karenina“ I. Allende „Fortūnos duktė“

Labai džiaugiuosi, kad sūnus domisi knygomis, noriai jas varto ir klauso mano skaitomų pasakų (jo mylimiausia yra pasaka apie pupą). Juk skaitymas duoda didžiulę naudą: lavina vaizduotę, ugdo kūrybinį mąstymą, skatina protinę veiklą, kalbos įgūdžius, padeda sutelkti dėmesį ir praturtina žiniomis.

Kokios knygos jums padarė didžiausią įtaką? Ir ar turite savo skaitymo ritualą?

Įdomių knygų ir gražaus sekmadienio

Geda