GINTARĖS blogas: Kaip būti tobulai?

Kaip būti tobula moterimi, tobula žmona, tobula mama, o be to, dar ir tobula namų šeimininke, tobula drauge, tobula dukra ir tobula asmenybe?

O gal užtektų būti tiesiog pakankamai gera? Kaip? O gal nereikia? Mokykloje ir universitete mokaisi daug dalykų: matematikos, ekonomikos, verslo vadybos, netgi aktorystės ir tas žinias visuomenė vertina pažymiais ir diplomais. Tačiau niekas nemoko, kaip teisingai gyventi: ką gyvenime sudėti, padauginti, o gal kažką iš gyvenimo atimti, kad gautum teisingą atsakymą, nors visuomenė ir šias žinias vertina.

Moteris gyvenime gali baigti geriausius universitetus ir gauti keletą diplomų, tačiau tai jai niekada negarantuos, kad ji žinos, kaip būti gera moterimi, žmona, mama. Nors moteris pati iš gyvenimo ir savo potyrių to mokosi, visuomenė ir aplinkui esantys žmonės vis tiek turi teisę ją vertinti pačiais griežčiausiais vertinimais ir reikalauti iš jos maksimumo, t.y. būti viskas viename ir tas vienas turi būti geriau nei tobula.

Aš maniau, kad būti moterimi nereikia mokėti, juk gimei moterimi ir esi ja, ką čia dar mokėti?! Čia panašiai, kaip kramtyti, nuryti ar įkvėpti, tiesiog žinai ir viskas. Bet gyveni ir mokaisi būti tuo, kuo gimei, ir mokymasis, man rodos, truks visą gyvenimą, nes daug ko apie moteris aš vis dar nesuprantu.

Vėliau maniau, kad būti žmona irgi nereikia didelio mokslo, bet dabar suprantu, kad tai yra aukštesnis nei aukščiausiasis mokslas, o užduotis būti gera žmona išvis kartais atrodo misija neįmanoma. Ir vėl gyveni, žmogau, ir mokaisi, ir mokaisi per patirtį, be jokių teorinių žinių, o patirtis dažnai būna skaudi.

Tai, kad būti mama yra sunkus uždavinys ir didelis darbas, žinojau jau seniai ir tai skatino ieškoti informacijos, kaip būti gera mama, bet ieškodama supratau, kad ir šios rolės turėsiu mokytis ir, panašu, kad visą gyvenimą. Taip ir dirba moteris visą gyvenimą patirdama, analizuodama, mokydamasi būti moterimi arba būti žmona, arba būti mama, bet sunkiausias uždavinys turbūt yra suderinti šias roles tarpusavyje ir būti viskas viename, ko visuomenė reikalauja.

Dažnai girdžiu (ypatingai iš vyrų), kad štai žmona pagimdė sūnų ir visai apsileido ir net nesistengia atrodyti kaip prieš nėštumą, štai mano žmona ištekėjo, bet visai nebūna namuose, o susitinka su draugais ir lanko šokius. Manau, galima ir daugiau išgirsti ne tik iš vyrų pasisakymų,  kaip netinkamai moteris rengiasi, šukuojasi, dažosi, kaip netinkamai elgiasi su vyru, nemoka gaminti, nešeimininkauja namuose, kaip netinkamai auklėja vaikus, ir taip toliau ir panašiai.

Ko tik moteris per savo gyvenimą neprisiklauso. Sakysite, o kam rūpi? Gal ir nerūpi, tačiau labai sunku pabėgti nuo viešų tavęs vertinimų, nes negyveni atsiskyręs nuo žmonių ir natūraliai pradedi galvoti, kad turi būti tobula. Taip atsitiko ir man. Noras būti gera žmona, vėliau išaugo į norą būti tobula mama savo pirmagimiui, o kur dar prigimtinis noras būti tiesiog silpna pažeidžiama moterimi.

Stengiesi daryti viską, kaip tik moki ir pastebi, kad jau nebesuprati, kas yra gerai ir pastebi, kad nebespėji būti visose savo rolėse vienu metu, pastebi, kad tiesiog pavargai ir nebežinai, kas esi. Sakysite, kam plėšytis, juk atsirenki, kokia rolė dabar svarbiausia, bet vėl grįžtu prie to, kad visuomenė, o svarbiausia artimiausi žmonės iš tavęs tikisi, kad būsi viskas viename.

Juk pradžioje, kai buvai tik moteris, jie priprato prie tavęs tokios, kad vaikštai pasitempusi, puošiesi, koketuoji, esi pažeidžiama, kreipiesi pagalbos į vyrą. Vėliau, kai prisidėjo žmonos rolė, rūpinimasis vyru, namų priežiūra, maisto gaminimas, kurią norėjau atlikti tobulai, jie natūraliai priprato, kad esu moteris-žmona viename, o dabar, kai prisidėjo ir mamos rolė, noras rūpinti vaikučiu kiaurą parą, migdyti, sūpuoti, žaisti, maitinti, natūraliai tikisi, kad būsiu vis dar ir moteris, ir žmona, ir mama viename.

Bet aš nebegaliu, nebenoriu, o gal iš tikrųjų ir nebemoku būti viskas viename.

Kaip tada atlaikyti aplinkos spaudimą? Kaip būti tobulai?