Godos blogas: 8 Olivijos mėnuo

Ar žinote paradoksą, kad jeigu planuoji susitikti su penkerius metus nematyta drauge, sukvietei pusę giminės į kokį nors jubiliejų ar suorganizavai dar kažką TOKIO grandioziško būtinai susirgs vaikas. Ar čia tik man taip būna?

LIGOS

Tad kai visa Lietuva vadavosi nuo karščių, jie, tik kitokio pobūdžio, kankino ir Oliviją. Atvažiavus į sodybą praleisti ilgojo “mindauginių” savaitgalio - vakare jai pakilo temperatūra. Paracetamolio žvakutės gelbėjo trumpai, karštis siekė ir 40,2 laipsnius, tad pakaitomis daviau ir ibuprofeninio sirupo. Vaikas buvo vangus, ant rankų gulintis ligoniukas. Patyrusios mamos turbūt diagnozę jau atspėjo? Pirmadienio vakarą pradėjo berti ir taip Olivija “apturėjo” pirmą rimtą ligą - tridienę karštinę. Ar žinojote, jog tridienę karštinę sukelia šeštasis žmogaus herpeso virusas, todėl angliškai ji vadinasi “šeštoji liga” (“sixth ilness” arba “roseola”). Ir iš esmės ji yra užkrečiama oro-lašeliniu būdu?

Na, bet manau mes ją atlaikėme, tik tiek, kad vėl teko “užkurti” pieno fabrikėlį. Kadangi ji puikiai valgė košes- pienuką žįsdavo tik ryte ir vakare, bet sergant stengiausi girdyti kuo daugiau.

KELIONĖS

Savaitę praleidome pušų apsuptyje Birštone. Eh, kaip ten gera su vaikais. Visur nuvažiavimai nuo šaligatvių, mažai triukšmo, paslaugūs žmonės ir gausybė žaidimų aikštelių vyresnėlėms.

Panašiai leidome ir visą Olivijos aštuntą mėnesį - nuolat kažkur, pas kažką, kažką darant. Labai praverčia kelioninis maniežas-lovytė, jau išmokau susidėti daiktų tik tiek kiek reikia, tai ir keliaujame. 

Nuotraukoje - prie Stelmužės ąžuolo

PASIEKIMAI

• Dantys tie patys du, tik labai jau baltuoja dantenos viršuje;

• Pagaliau, iš šliaužimo pilvu pozicijos jau pakilo į ropojimo. Nors, kai norisi greičiau - vis tiek pilvu greičiau;

• Lengvai atsistoja ir net bando šiek dėlioti kojytes į šalis - ruošiasi pirmiesiems žingsniams;
   

• Mokosi pati užsiimti ir žaisti;

• Susiranda mažiausius trupinėlius ar šiukšlytes ant grindų ir uoliai ragauja;

• Jau juokina žaidimas “ku-kū”;

• Džiaugsmą išreiškia juokdamasi ir makaluodama kojomis bei rankomis į visas puses;

• Ir toliau ašaroja perrengiama;

• Vonioje gali išbūti neribotą laiką ir taškytis vandeniu sėdėdama maudynių žiede;

MITYBA

Jau valgo tris košes - ryte grūdine, per pietus daržoves (kartais su mėsa) ir vakare vėl grūdinę.

Grūdines duodu tik pilnagrūdžių arba traiškytų grūdų. Pati nevartoju nei šlifuotų ryžių, nei baltų miltų, tad stengiuosi ir ją taip pratinti.

Uogas ir vaisius galėtų valgyti nesustodama - braškės, žemuogės, mėlynės, obuolys, kriaušė ir net arbūzas. Viskas jai skanu. Ir nuo nieko neberia!

Jau pradėjo ragauti mėsą - nors rekomenduojama pradėti nuo triušienos, paruošiau turėtos ekologiškos vištienos. Dar bandė kalakutienos. Triušiai nuo manęs pasislėpė :D

Geria arba MP, arba vandenį. Tiesa, kai sirgo ir buvo taip karšta - daviau labai skiestų natūralių obuolių sulčių, kad tik daugiau gertų.

PAGRANDUKĖ

Kažkaip neįtikėtina, kad liko TIK keturi mėnesiai iki pirmojo gimtadienio. Ir jeigu žmonės labiausiai lepina pirmagimius, mums gavosi atvirkščiai - nors esu griežtai prieš vardų iškraipymą, Olivija vadiname ir Oliuku, ir  Olyčiu, ir Oliu.

Jau turbūt skundžiausi, kad vaikas tikras mamyčiukas - vis dar geriausia ant mamos rankų, o ant žemės patyrinėti pasaulio labai ir nesiveržia. Čia tikrai karma - šventai tikiu, kad jeigu kada garsiai pasakysi “Nu jau aš savo vaikui neduosiu to, nedarysiu ano” ar “Mano vaikas toks nebus” - būtent tai ir gausite! Nes visad kraipydavau galvą, kai vaikas nuo mamos neatlipdavo ir maniau, jog čia tiesiog perlepinimas. Eh, patikėkit, visai ne - tiesiog kai kuriems vaikams mamų reik labiau.

Smiltė anądien sako: “Mama, žaidžiam žaidimą, Olivija bus leliukas, aš būsiu vyresnioji sesė, Eleonora vidurinė, o tu mama. Gerai?”. Tai va taip ir žaidžiu…