Kaip ir begalės akimirkų gaila, kad nesugebame įamžinti. Ši taip pat liko tik mūsų atmintį.
Atėjome į darželį pasiimti sesių. Kaip visada užtenka dėmesio ir meilės ne tik auklėtiniams bet ir jų artimiesiems.
Auklėtoja ant rankų pasiėmusi Vilhelmą pasakojo Ulrikos dienelės įvykius. Pasiekimus. Vilhelmas prie Jos prigliudo visu kūneliu. Pakėlė galvą pažiūrėjo į ją vėl visu kūneliu prigludo. Tiesiog įsikniaubė.
Jai prieš tai su auklėtoja diskutavome intensyviai. Dalinomės dienos įspūdžiais. Tai tą akimirką nutilome...
Taigi prisipažinimas meilėje
Išjaustas
Nesuvaidintas
Be galo jautrus
Atleiskite už rašybos klaidas. Pasiteisinsiu nuovargiu ( lengviausia suversti kaltes kažkam 😀 )