Huberto primaitinimo dienoraštis: HIPP „Labos nakties“ košių ragavimas

Huberto vis dar pats mėgstamiausias patiekalas pusryčiams, pietums ir vakarienei – mano individualios įmonės „Pieniškas debesėlis“ pienukas.  Hubertuko burnytėje jau 5 balti perliukai – dantukai ir jie ne šiaip sau. Labai jau norisi jiems ką nors pakramtyti. Todėl visai atsisakiau leliukiškų košių, o verdu tiesiog kruopas ir gardinu jas sviestu, aliejumu, uogomis arba namine uogiene. Kartą pagardinau vaikiška desertine tyrele. Vėliau perskaičiusi sudėtyje radau cukrų, krakmolą ir dar kažkokių priedų... Tuomet nusprendžiau, kad naminių uogų naminė, kad ir cukruota uogienė yra geriau nei stiklainyje ilgai negendanti masė.

Taigi pusryčiai - košė. Pietums  - mėsos kukuliukas su daržovėmis. Labiausiai patinka kąsniukas tiesiai nuo dičkio mėsos kukulaičio – nebesmulkinu  iki vientisos masės.

Ir štai ateina vakarienės, naktipiečių metas. Kažkodėl prieš miegelį būna irzlesnis, supyksta pradedant sodinti į maitinimo kėdutę. Man atrodo TINGI valgyti, žiotis, kramtyti. Ko gero žino, kad vis tiek gaus pienuko ir prieš vakarinius valgymus protestuoja labiausiai. O gal ir pati nepataikau laiko tinkamo vakarienei...spėja pervargti, nori miegučio.

Kaip Jūsų kūdikis įvertino produktą? JKokia Jūsų nuomonė apie produktą?

Ir vieną tokį akučių trynimo vakarą į pagalbą pasikviečiau HIPP „Labos nakties“  košę tamsaus stiklo indelyje, pagardintą bananais. Laiko pašildymui nebuvo laiko...  Hubertas akimirksniu virto Mike Pūkuotuku, Karlsonu arba tiesiog vaiku trokštančiu suvalgyti košę kartu su visu indeliu. Kabino ją nauju HIPP šaukšteliu, „gėrė“ iš viso indelio. Košė akimirksniu atsidūrė mažylio pilvelyje, o aš pirmą kartą mačiau godžias mažiaus ašaras. Nesupratau, kaip košę reikės įvertinti, nes valgė šauniausiai, bet ir valgydamas dar niekada nėra taip verkęs. Ašaros riedėjo kaip pupos, bandant padėti, kad maksimalus košės kiekis pasiektų burnytę, o ne seilinuko kišenę. Pasibaigus ypatingai vakarienei pradėjau laukti stebuklo – kiek ilgai truks jo miegelis. Pirmą kartą atsibudo kaip įprastai ir nubudinėjo visą naktį, kaip ir visas naktis prieš tai. Bet ko gero čia suveikia ne alkio poreikis, o pasitikrinimo ar mama šalia, prisiglaudimo, sapno pasiskaninimo poreikis.

Kitus du vakarus Hubertukas ragavo užpilamą HIPP košę. Pakelį iš karto padalinau dviem dienom, nes jis nesuvalgytų vieno maitinimo metu 140 ml. Labai patiko košės konsistencija (kaip užpilamos), labai lengvai paruošiama, aiškus košės ir vandens santykis. Skanus kvapas. Hubertukui tokios košės nereikėjo trinti dantenėlėmis, valgė nesiraukydamas, bet 9 mėnesių vaikučiui man norisi rupesnio maisto.  Didžiausi privalumai, kad greitai paruošiama ir nėra CUKRAUS.

Ketvirtą vakarą Huberto vakarienė jau buvo suplanuota iš anksto - HIPP „Labos nakties“ košė su kriaušėmis ir bananais.  Pirmą kartą atidžiau patyrinėjau ir sudėties etiketę...  Yra cukraus. Man iš karto persikreipė veidas, ir žvilgsnis nejučiomis pasisuko į naminę uogienę... Kam tas cukrus? O jeigu kas dieną? O jei tai būtų tik 4 mėnesių kūdikis( nuo tokio amžiaus košelė skirta).  Bet Hubertas dažnai cukrumi nesimėgauja, todėl nuo karto nieko neatsitiks, sudėtyje esantis pienas irgi tiko, nes po pirmos porcijos košės neigiamos reakcijos nebuvo, Hubertas čepsi – ragaujam. Aš pati nesaldinu savo gėrimų, todėl košė man buvo per saldi. Hubertas įveikė pusę.

Štai taip aš ir Hubertas įvertinome pirmą kartą ragautas HIPP „Labos nakties“ košes.

Ar skaitote vaikiško maisto etiketes? Į ką atkreipiate dėmesį?

Prieš perkant visuomet skaitau etiketes. Labiausiai atkreipiu dėmesį į pirmuosius ingredientus, nes jie parodo, ko daugiausiai yra tame produkte. Kartą vyresnis vaikas išsirinko braškių uogienę pagal paveiksliuką, kurios pirma sudėtinė dalis buvo cukrus, antra krakmolas, trečia ar ketvirta braškės... Mažam vaikučiui neperku maisto su pridėtu cukrumi, druska, neaiškiais priedais.

Dažniau vaikutis valgo dribsnių košes ar iš indelių?

Dažniausiai mažyliui maistą ruošiu pati, kruopų ir daržovių košes. Bet stalčiuje visuomet turiu užpilamos dribsnių košės, daržovienės indeliuose ir desertinių tyrelių pakeliuose. Nepradarytos parduotuvinės košės gali būti laikomos ne šaldytuve, todėl staiga suplanavus išvyką keliauja kūdikio tašėje. Parduotuvinės tyrelės yra patogu ir tuomet kai nėra galimybės pašildyti naminės košės, dažnai parduotuvines galima valgyti ir šaltas.

Ar manote, kad svarbu kūdikį maitinti ekologiškais maisto produktais, ar maitinate ekologiškais maisto produktais?

Kas geriau ekologiškos daržovės su cukrumi, ar neekologiškos  be cukraus, krakmolo?

Ką duoda visoje daržovių asorti viena daržovių rūšis pažymėta *. * reiškia ekologiška daržovė. Visumoje tai kažin koks dažniausiai pusiau ekologiškas produktas, dėl kurio važiuodama 10 km iki didesnio prekybos centro, mano mašina išmes  nuodingų medžiagų į aplinką, kas reikš, kad vaikausi ekologijos mados, o iš tiesų negyvenu ekologiškai.

Trumpai, man svarbu ne žodis ekologija, man svarbu kūdikį maitinti kuo sveikesniu maistu, tinkamai apdoroti, pasiūlyti vaikui kuo įvairesnį, šviežią maistą, atsižvelgiant į jo amžių, maisto toleravimą, pagal amžių ir poreikius smulkinti maistą, tinkamai plauti indus iš kurių jis valgo.

Trumpai aprašykite, kaip ženklinami ekologiški gaminiai?

Lapas iš žvaigždučių, dažniausiai žaliame fone.

Ar turite pastabų?

Ar technologiškai įmanoma pagaminti kūdikiams skirtą produktą be cukraus ir konservantų? Juk kažkas turi konservuoti, kad indeliai su mėsa, pienu ir pan. stovėtų lentynose ilgą laiką, o pasigirdus spragtelėjimui būtų tinkamos skaniai ir sveikai suvalgyti.

Ačiū už galimybę paragauti, ačiū už sočias ir skanias Huberto vakarienes. Ačiū už staigmeną – Hipp šaukšteliai labai patogūs ir mažiems pirštukams ir mamos pirštams. O šaukštelių dėtuvė jau surado vietą kūdikio krepšyje  ir nekantriai lauks kol bus panaudoti išvykoje.