Hubertas vis daugiau atranda savo galimybių. Vakar sėkmingai išmokęs visur karstytis, kad pasiektų savo tikslą yra pasiruošęs įveikti visas kliūtis. Kai brolis sėdėjo ir piešė prie staliuko (įdomiausia laipynių vieta) Hubertas įsirėmė į dičkio pečius, stūmė brolį bandydamas patraukti jį nuo kėdės, kad tik pats galėtų keberiotis aukštyn. Šiandien mažylis į pagalbą pasitelkė cypimą, išriestą nugarytę ir atloštą galvą, maskatuojančias kojytes, patemptą lūpą... Jei būtų dičkis, sakytum įlindo ožiukas. O Hubertėlis tiesiog tikrina savo galimybes ir vis labiau atskleidžia savo charakterį. :)
Kokia faina patempta lūpytė 😀
tikrai ❤
Kaip mielai parašyta! ❤