Įdomus pasakojimas apie vandenį

Vieną dieną į mano rankas pateko žurnalas NATONAL GEOGRAPHIC LIETUVA. Mėnesio tema - vanduo.

Žurnalą perskaičiau nuo pradžios iki galo, labai sudomino apie pasaulio vandens išteklius, kur jo daugiausia, o kur išvis nėra, kad žmonės dėl kelių litrų vandens eina po aštuonias valandas, bet labiausiai mane sujaudino vienas pasakojimas.

Bendruomenėse, kuriose ypač stinga švaraus vandens, už jį beveik visuomet yra atsakingos moterys. Vyrai vandenį nešioja tik kelias savaites po kūdikio gimimo, o maži berniukai - kol jiems sukanka septyneri metai - visi Konse griežtai laikosi šių įpročių.

"Jei vandenį nešiotu vyresni berniukai, žmonės liežuvautų, kad moteris tinginiauja - Konse moters reputacija pelnoma sunkiu darbu. Kai bėgioju aukštyn žemyn tampydama vandenį, mane laiko sumania ir darbsčia moterimi", - sako vietos gyventoja" O ji tą vandenį tampo jau 25 metus po 23 kilogramus tris kartus per dieną.

Kai kurios moterys penkiskart per dieną leidžiasi žemyn upe prie upės ir vieną ar porą sykių atneštą vandenį naudoja darydamos savo vyrams changa'a  -alų primenantį naminį gėralą. Kai moterys nešioja pirmyn atgal vandenį, tuo tarpu kaimo vyrai sėdi šešėlyje ,geria savo vadinama alų ir šnekučiuojasi, o moterys negali prisėsti net penkioms sekundėms.

Kaip aš džiaugiuosi, kad gyvenu tokioj šaly, kur vanduo teka iš čiaupo, vyras atneša pusryčius į lovą, na tai kas, kad pasipykstam, susitaikom, bet nereikia man taip vargti kaip kitos pasaulio moterys, kiekvieną dieną dėkoju, kad norėdama pagerti, nereikia laukti ir tikėtis, ar gausiu vandens.

Tiesiog jo prisipilu, o galvos skausmas prieš žarnyno infekciją, nuo kurios vaikai nesulaukia nė metų, miršta palyginti yra niekas. Pradėjau vertinti gyvenimą toks, koks jis yra, nes žinau, kad žmonės blogiau gyvena už mane.

MALONAUS SKAITYMO :)