Iki pasimatymo, Vasara!

Štai ir bėgo prabėgo pirmoji tikra Antanuko vasara, – naujų potyrių ir išbandymų atnešusi, įsimintinais įvykiais apdovanojusi, įvairiomis spalvomis atsivėrusi, uogomis ir lauko gėlėmis sukvipusi, šaltais vakarais nosį nuraudinusi ir tik paskutinį mėnesį tikrąjį savo nuo karščių įraudusį veidą parodžiusi. Kiekvienas vasaros mėnuo atmintin prižarstė prisiminimų, kurie sugulė į nemenką nuotraukų albumą.

Birželis išsiskyrė pasiruošimu ilgai lauktai šventei – Antanuko krikštynoms. Dar ir dabar sukirbena jauduliukas, prisimenant birželio 13-tosios popietę...

Liepą atšventėme pirmąjį Antanuko gimtadienį:

Su kūdikyste atsisveikinome linksmi ir sustiprėję:

Na, o paminėję pirmąjį gimtadienį, liepą ir rugpjūtį, į valias prisiskanavome sodo ir daržo gėrybių:

leidome dienas pas senelį kaime:

dūkome lauke: vieni:

ir draugų būry:

pirmą kartą pabuvojome prie jūros:

iš arti susipažinome su žvėreliais:

...ir dar daug daug ką nuveikėme!.. O dabar, ne mažiau džiaugdamiesi, pasitinkame rudenį.

Gražaus auksinio rudens – visiems visiems,

Sėkmės ir ištvermės – darželių ir mokyklų slenksčius peržengiantiems!