Ilgai žindai – augini savarankišką ir pasitikintį vaiką

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindyti bent dvejus metus, jei mama ir vaikas to nori.

Apie ilgalaikį žindymą – mitus ir tiesas komentuoja vaikų gydytoja rezidentė, VšĮ „Pradžių pradžia“ mama mamai savanorė Jūratė Olševskaitė.

Ilgalaikis žindymas – tai žindymas ilgiau nei vienerius metus.

Lietuvoje dar ne retai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėt apie žindymą metus ar dvejus. Labiausiai gaila, jog tenka ir iš medikų išgirsti nepagrįstų pasisakymų, jog žindymas virš metų jokios naudos neduoda, kad pienas būna nebemaistingas ar dar kažin koks. 

Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), bei Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori.

Kokie mitai verčia mamą, paklaustą kiek laiko planuoja žindyti savo vaikelį, atsakyti „iki metų“ ir kokia tiesa, turėtų jai padėti apsigalvoti?

SAVARANKIŠKESNIS IR RAMESNIS VAIKAS - TIESA! 

Bijoma, jog ilgai žindomas vaikas bus išlepęs, „mamyčiukas“, ar vėluos jo savarankiškumo vystymasis. Seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu.

Mažylis vos pradėjęs vaikščioti, vis atsisuka įsitikinti, ar kartu lydi jį mama, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Tą saugumo jausmą ir užtikrina žindymas.

Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos, sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, pasiguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui, žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Tą patvirtina ir vaikų psichologai.

Žindymas sąlygoja emocinį prisirišimą, dėl kurio, mamos tęsia žindymą vaikui atšventus pirmąjį gimtadienį. Prisiglaudęs prie krūties, vaikas lengvai nusiramina, jei buvo sudirgęs ar  pervargęs.

Žindomas vaikas lengviau paguodžiamas, kai užsigauna, serga ar įsižeidžia. Taip pat, žindymas padeda vaikui užmigti po aktyvios dienos.

SOTESNIS VAIKAS - TIESA! 

Tiesa, jog pusmečio sulaukusiam kūdikiui, vien mamos pieno mitybiniams poreikiams patenkinti nebeužtenka, tačiau, yra kitų mamos pieno sudėties ir savybių aspektų, kurie  užtikrina visavertę vaiko mitybą.

Mamos žino, kaip neretai tenka susidurti su vaiko kaprizingumu maisto atžvilgiu. Nepakankamas vaiko mitybos racionas verčia nerimauti tėvelius.

Žindančios mamos rečiau susiduria su vaiko išrankumu maistui, kadangi žindomas vaikas pripažįsta tą maistą, kurį vartoja jo mama. Be to, Kathryn G. Dewey palyginusi pieno sudėtį 7-20 laktacijos mėnesiais, pastebėjo, kad riebalų, kalcio ir magnio kiekis motinos piene vėlyvos laktacijos metu, buvo panašus į ankstyvos .

Tai rodo, jog net jei ir vaikas maitinamas ne taip subalansuotai, kaip tėveliams norėtųsi, mamos pienas užpildo tas mitybos spragas. Kiti tyrimai papildo įrodymus, jog vėlyvojo pieno sudėtis - artima priešpieniui, tai tarsi paskutinė imunizacija prieš visišką atjunkymą.

SVEIKESNIS VAIKAS – TIESA!

Mamos, kurių šeimoje ne retas polinkis į alergijas, žino, jog pats efektyviausias būdas nuo alergijos apsaugoti savo atžalėlę – žindyti ir kuo ilgiau! Žindomų kūdikių ir vaikų tyrimas atliktas Suomijoje parodė, jog ilgai žindytiems vaikams rečiau pasireikšdavo alerginės reakcijos (atopija, egzema, maisto ir kvėpavimo takų alergija). Kitas tyrimas įrodė, jog žindymas sumažina riziką vaikui ateityje susirgti astma.

Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, kadangi atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais agentais, t.y. karvės ar sojos baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose. Be to, mamos piene esantys faktoriai, žarnyne sudaro apsauginį barjerą, saugantį organizmą nuo alergenų ir bakterijų patekimo.

Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais prieš ligas. Imunologiniai faktoriai motinos piene išlieka ir net jų padaugėja būtent antraisiais laktacijos metais .

Taip Mama Gamta pasirūpina vaiko, pradedančio savarankiškai pažinti pasaulį, apsauga nuo infekcijų, kuriomis gali apsikrėsti pradėjęs dalintis žaislais, „ragaudamas“ aplinkos daiktus.

Jau 1996 metais E. E. Gulick atliktas tyrimas parodė, kad vaikai žindyti ilgiau, sirgo rečiau, nei tie, kuriuos maitinti krūtimi nustojo iki metų .

Nemažai mamų pasakoja, jog vaikai nesirgo nei ausies uždegimu, nei gripu ar kitomis vaikystei būdingomis infekcijomis iki tol, kol nenustojo žindyti. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindomi vaikai rečiau serga ausies uždegimu, turi geresnį regėjimą, sveikesnius dantis, yra stipresni fiziškai ir turi mažesnę riziką nutukti.

Mamos piene yra tūkstančiai antivirusinių, antibakterinių, antiparazitinių faktorių, apsaugančių nuo daugybės infekcijų ir ligų, pvz. Žarnyno lazdelės sukelto viduriavimo, plaučių uždegimo, streptokokinės anginos, salmoneliozės, gripo, rotaviruso, raudonukės, kiaulytės, tymų, cukraligės, meningito, vaikystės vėžio (leukemijos). Šie apsauginiai antikūnai aptinkami motinos piene nesvarbu koks žindomo vaiko amžius.

Na, o jeigu jau taip nutiko, kad žindomas vaikelis visgi susirgo, žindymas užtikrins, jo greitesnį pasveikimą, sumažins dehidratacijos riziką, hospitalizacijos tikimybę, ir mažesnį svorio netekimą! Ir be abejo, sergančio vaiko patiriama ramybė ir komfortas prie mamos krūties yra neišmatuojami.

www.pradzia.org

Ar yra tarp mūsų mamyčių, žindžiusių dvejus metus ir ilgiau?