Kažkodėl užmačius, jog šįkart kūrybiniam procesui bus reikalingi makaronai, norėjosi naudoti jų dauuug. taip ir įsivaizdavau juo tarškančius ir besibaladojančius vienas į kitą :) Dažai.. Dažai.. Žinoma, dažyti makaronai! na o vienkartiniai indai (karpytų šiaudelių pavidalu) šįkart pasitarnavo indėniškojo pončo apykaklės formavimui.
Taigi, pirmas žingsnis - nudažyti makaronus. Dažiau maistiniais dažais. Turiu pripažinti, kad dažas nelipo taip gerai, kaip norėtųsi, bet rezultatas vis tiek gavosi neblogas. Na, o kai mūsų pagamintas indėniškasis pončo nusibos bus galima jį tiesiog... išvirti! :)
Antras žingsnis - suverti makaronus ant siūlo, užrišti ant gumos, tarpuose įveriant po karpyto šiaudelio gabalėlį :)
Štai ir viskas ! Laikas matuotis :)
Indėniškas pončo:
Indėniška tomahaukų dėtuvė:
Truputį netgi maskuojamasis indėniškos medžioklės perukas:
Reikia pripažinti, kad mažyliui-žyliui šie spalvoti vėriniai įdomesni mėtymui, maigymui, skanavimui ir tampymui per grindis, bet ne nešiojimui, todėl indėniškus apdarus pasiliekame ateičiai, o kol kas tebūnie tai smagus masyvus barškutis katinėliui po kambarius pavaikyti :}}
žavingai ir smagiai 👍
👍🌷🌷🌷
Eina sau kokia nuotaikinga idėja 😀 !!!! Mažasis indėnas matosi labiau tikrai žaist su šiuo dalyku nori, nei dėvėt 😃 vien žo - super 😉 😃 👍