Išdykusios gertuvės istorija

Dr. Browns gertuvės vaikams jau ir iš išvaizdos gana išdykusios - ant gertuvės šono puikuojasi besišypsantis murklys, o kas augino katiną, žino, kokių padūkusių išdaigų jie prikrečia net tada, jei neturi batų. O mūsų gertuvė-katinėlis - tikra pokštininkė, nes visiškai savarankiškai apkeliavo visą Lietuvą ir labai daug patyrė bei pamatė. Taip taip, teisingai supratote, apkeliavo visą Lietuvą be mūsų. 

Sužinoję, kad gausime dukrytei Rikantei gertuvėlę, labai apsidžiaugėme. Daugybę gertuvių išbandėme ir jokios mums netiko, tad labai knietėjo pabandyti naują - o gal šį kartą atrasime tą vienintelę? tačiau gertuvės kaip nėr, taip nėr. Neatkeliavo ji nei šią, nei kitą savaitę, tad puolėme jos ieškoti. 

- Gertuvėlė dar neatkeliavo? - stebėjosi Mamyčių klubo redaktorė ir Dr. Browns geryuvių atstovė, - juk jau seniai ji iškeliavo pas jus.

Iškeliauti galbūt ir iškeliavo, bet neparkeliavo. Bendromis jėgomis puolėme ieškoti gertuvėlės ir galiausiai kurjeris parašė žinutę, kad gertuvėlę galima atsiimti Plungėje. Nežinote, kur ta Plungė? Ogi Žemaitijoje, tai vienas iš Radvilų giminei priklausiusių miestų, turintis gražų dvarą ir nuostabų parką šalia jo. Visa bėda ta, kad mes gyvename Vilniuje ir iki Plungės mums toli toli. O gertuvė nusprendė pakeliauti. Žinote, vasara, o nuo Plungės ir Jūra arčiau. Beje, Jūros Lietuvoje yra dvi - viena Baltijos, o kita šiaip upė. 

Visa laimė, kad šeštadienį planavome važiuoti atlikti baltišką jungtuvių apeigą netoli Gargždų (o šie netoli Plungės), tad savo gertuvėlę šiaip ne taip pasivijome ir atgavome. Išdykėlė šypsojosi katinišku rainumu. Išties šauni gertuvė, mane ji iškart sužavėjo - tokia išdykusi, savarankiška, išdidi. Nuostabus dangtelis nepasimeta, nes kaip kepurė su raištukais yra pritvirtintas prie puodelio. O koks silikoninis šiaudelis - minkštas, patogus, tačiau turi specialų svarelį, kad tikrai visą vandenuką vaikelis galėtų išsiurbti. gal tik kiek sunkoka traukti, išbandžiau atsigerti ir aš pati, bet mano dukryte sugeba, tad ko daugiau reikia. Kiti puodeliai su šiaudeliu mums ilgai netarnaudavo, nes man sunkoka būdavo išvalyti šiaudelius ir ten užsiveisdavo pelėsis, o štai Dr. Browns puodelis su savimi nešiojosi ir specialų šepetėlį šiudeliui valyti - kaip tikras katinas, purvinas nevaikščios, išsilaižys. Puodelis turi ir rankenėles, už kurių patogu paimti mažiems vaikučiams, ir specialų mygtuką, kurį smalsučiams įdomu spaudyti. 

Mėgavomės šituo katinu lygiai pusdienį, per jungtuves mažosios išvarego ir sukaito, tad tikrai abi dukrytės išbandė naująją gertuvę. Tačiau vėliau gertuvė ėmė išdykauti - tai pranykdavo, tai vėl atsirasdavo, mažos rankutės tai padėdavo, tai vėl nusitverdavo, kol galiausiai dingo mums iš akiračio. Išvažiavome namo be gertuvės. 

Naktį paaiškėjo, kad gertuvė nutarė ilgiau pasilikti ir pamatyti tikras lietuviškas vestuves iki galo. Esu beveik tikra, kad ir naminio alaus bei midaus iki soties prisiragavo. Stovėjo paskui prie žvakės liepsnos, grožėjosi žvaigždėtu dangumi. Gaila, kometų dar nėra. Būtų įspūdį katiniokui palikus. 

Grįžo gertuvė pas mus į Vilnių pavėžėta vienos iš vestuvių viešnių, kuri pristatė ją mums tiesiai į namus. Supakavo neklaužadą, kad nepabėgtų, į celofaninį maišelį ir dar kaspinėliu aprišo.