Ištirpstu nuo Tavo, sūneli, "mylu-mylu"

Širdyje taip gera, nežinau kodėl...galbūt ją šildo pavasarinės auksaspalvės, visą gamtužę iš žiemos miegų pažadinusios saulės šilti spinduliai? O gal parskrendančių paukščių klegesys beribėje dangaus žydrynėje?

Taip, visa tai tikrai glosto širdį, džiugina akis ir gaivina nuostabaus gėlių aromato išsiilgusią sielą. Tačiau už viską labiau širdyje gera todėl, kad turiu savo mažąjį sidabrėlį – sūnelį Kajų.

Jis labiausiai už viską gali sušildyti kartais nežinia ko nuliūstančią mano širdį vienu žvitriu mėlynų akių žvilgsniu...

Viena valiūkiška šypsena suvirpinti sielą iki gelmių. Taip, mano sūnelis – brangiausias mano turtas, kurį be galo myliu ir branginu!

Ir šis pavasaris mums ne toks, koks būdavo įprastai, nes mažylis jau didelis - metų ir trijų mėnesių su puse!

Šįmet jis jau didelis pipiriukas, jau gali apuostyti visas kieme augančias gėlytes, apčiupinėti, kartais kokį žiedelį ir nutraukti...bet aš nepykstu, nes džiaugiuosi matydama, kaip jam visa tai patinka.

Nauji kvapai, spalvos ir šildanti saulutė. Smagu, kad tu laimingas, mano sūnyti.

Šįmet tu jau didelis mažylis - viskas tau įdomu, viską norisi paliesti. Džiaugiasi mano motiniška širdis, tupinėjant kartu su sūnum greta gėlių.

Gaudau kiekvieną jo šypseną, akių žvilgsnį, džiaugiuosi kiekviena mums priklausančia akimirka, ir visa tai užrakinu meilės tau rakteliu širdyje, sūneli...

Šias nuostabias akimirkas prisiminsiu ilgai, mažyli, kai tu paūgėsi, tau pasakosiu, kaip mudu kiemelyje žiūrinėjome gėliukes, kaip valiūkiškai krykšdamas kone tekinas bandei pagauti kačiukę, o aš paskui tave eidama kaip sargas gaudžiau, jei suklupdavai ir juokiaus su tavimi...juokias ir širdis.

Kaip gera būti mama.

O kai pasensiu ir tu jau būsi didelis, aš vis dar turėsiu tą stebuklingąjį meilės raktelį ir visuomet galėsiu širdyje prisiminti šias nuostabias akimirkas, šypsenas, akių žvilgsniukus.

Kaip gera būti mama, tuomet ištarsiu. MYLIU tave mano aukseli! Pavasaris tik fonas, kurių bus daug, o tu sūneli, vienintelis toks mano gyvenime, sugebantis viena valiūkiška šypsena padaryti savo mamytę laimingiausią pasaulyje!

Žinau, mažyli, kad ir tu mane myli, nes visuomet pasakius „mylu - mylu“ taip švelniai, priglundi, apkabini savo mažytėmis rankytėmis, jaučiu tavo smarkų širdutės plakimą ...

Gera būti mama...

Šiandien buvo nuostabi diena, nuostabios akimirkos su tavimi, sūneli.

Tad atminkime, PAVASARIS TIK FONAS - JŲ BUS DAUG, O AKIMIRKAS SU SAVO MAŽYLIAIS PRIVALOME UŽRAKINTI ŠIRDYJE MEILĖS RAKTELIAIS, kad visuomet nedėkingiausiomis, liūdniausiomis ar vienišomis akimirkomis nugrimzdus savo širdies prisiminimuose – veidai pasipuoštų šiltomis šypsenomis! Juk taip gera būti mamomis!

Su pavasariu, mielosios Jus ir jūsų mažuosius sidabrėlius!