Taigi, atsikėlėm ryte, ir žiū pro langą – lyja.. Ką veikti? O gi būtinai lėkti į lauką! Juk tai, šiltas vasaros lietus, nereikia jokios lietaus aprangos - būtina pabėgioti basomis kojomis! Tokia elementari ir paprasta veikla, bet tokia smagi! Nes laimė ir džiaugsmas yra tie patys geriausi vaikystės prisiminimai, kurie slypi tuose pačiuose paprasčiausiuose dalykuose, toje mažutėje kasdienybėje, kai nepabijai vėl tapti vaiku ir kartu su savo mažuoju leki per balas ar įsibegėjusi bandai įšokti į balos vidurį ir visiškai negalvoji: o kas, jei... tavo mažius sušlaps ar išsipurvins..galų gale ką kiti pagalvos?
Maniškiui taškymasis po balas dovanoja begalinį džiaugsmą, o ir be viso džiaugsmo juk tai lavina vaiko pojūčius.
Taigi mes būtinai pasitaškome lauke iki soties, ir kartu patyrinėjame pasaulį. Ir netgi laukiu, kada lis dar smarkiau, kad balų lauke būtų kuo daugiau ir jos būtų kuo didesnės!
Dar viena veikla, kurią mėgsta mano sūnus, tai piešimas. O lyjant lauke, tai nerealus užsiėmimas namie, kuris gali padėti mokytis spalvų ar formų. Taip pat lavina smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius, vaizduotę. Vaikai piešdami nuo mažų dienų, tampa labiau susikoncentravę ir atidesni.
Iki šiol piešdavome rankomis su tam skirtais dažais. Bet šiandien atradau akvarelės paletę su teptuku, tai - mano Teodorui buvo dar viena nauja patirtis.
Be piešiant, man į galvą šovė mintis, kad galime pagyvinti mūsu žaidimų kambarį. Tai, mūsų paprastus paišymus perkėlėme į visai kitą lygi. Kartu, truputį paprastai, bet nepaprastai padekoravome kambarį. Jis tapo dar mielesnis širdžiai.
Va taip ir lekia mūsų dienos. Paprastai nepaprastos.
Juk reikia tiek ne daug..
