Jei neišsipasakosiu - sprogsiu...

Na gi sveikos. Seniai jau berašiau ir pasakojau, kaip sekasi mūsų teismų maratonai, bet jei šįkart neišsipasakosiu, turbūt sprogsiu...

O gi jau įvyko keturi teismo posėdžiai, ir žinoma, nė viename iš jų "surogatinis" nedalyvavo. Iš pradžių buvo paskelbta tik jo paieška, jį gana greitai surado, įteikė šaukimą į teismą, bet jis negalėjo dalyvauti. Vėliau tiesiog dingo. Paskutinį kartą į teismą jis turėjo būti atvesdintas, bet...nuvažiavus policijai pas jį į namus, jis prižadėjo, kad tikrai atvažiuos ir eilinį sykį nepasirodė.

Iš tiesų, tai prieš kiekvieną teismo posėdį labai stresuoju, pykina rytais, vis tikiuosi, kad jis atvyks ir galvoju, kaip man jį pamačius susivaldyt netrinktelėjus per nosį.

Jau po teismo aprimstu, nors tos kelios dienos prieš teismą ir po jo man būna "nevalgiadieniai" (tuoj turbūt sudžiūsiu), vėliau tik pikta, kad bereikalingai važiavau.

Ir štai vėl gavau laišką, kad paskirtas DNR tyrimas, reiks važiuot į Vilnių, o man sesija, tą dieną du egzaminai...

Na šiaip ne taip prisiskambinau "surogatiniui", o jis išgirdęs, kad skambinu aš, pareiškė, kad aš jo neieškočiau, nes jam visiškai neįdomu ir aš jo nepamatysiu. Tuo ir pabaigė mūsų pokalbį.

Žinoma, aš pasiutusi kaip visa Rusija, pasiskambinu advokatei ir jai papasakoju viską, ji tiesiog stebuklingai greit mane apramino ir paguodė, kad padarys viską, kad būtų taip, kaip noriu aš, bet į Vilnių važiuoti vis tiek teks. Sėdėt ir laukt, jei netyčia sugalvotų atvažiuoti.

Na jei neatvyks padaryti tyrimo, tėvystę nustatys automatiškai. Dar teks man pasinervint truputį, bet, kaip jau pastebėjau, teisėjas - mano pusėje :)

Šiam kartui tiek.