Sveikos, mano dienos praktiškai nesiskiria viena nuo kitos.
Rytą tenka keltis tada, kai nubunda mano mažasis žadintuvas - Viltytė. Kad ir kaip norėčiau miegelio, mano mažoji svajonė man pamiegoti neleidžia. Su nubudimu dukrytė iškart keliauja ant puodelio, o tuo metu aš ridenuosi palengvėle iš lovos paruošti vyrui ir sau kavytės.
Pasigirsiu - dažnai būna atvirkštinis variantas, vyras pirma atsikelia ir visus pirmuosius rytinius darbelius atlieka už mane. Kol gurkšnoju kavytę, tai būna mano ir dukters pusvalandukas, nes mažoji per naktį labai išsiilgsta manęs ir glaustosi prie manęs tik nubudus.
Atsigėrusi gardžios kavytės, nusiprausiu ir keliauju į virtuvę paruošti šeimynai pusrytukų, kurie dažniausia būna lengvi ir maistingi, tai kokia nors košė.
Žinoma, kol papusryčiaujame, laikas muša 9-9.30 val. ir tai yra laikas, kuris duoda žinią, kad reikia susitvarkyti ir paruošti pietukus. Šiuo metu kai mano pilvelis auga ne dienom, o valandom, man labai padeda vyras ne tik tvarkant kambarius, bet ir ruošiant maistą (vyro darbo grafikas labai palankus, tad jis dažnai būna kartu namučiuose).
Pietūs pagaminti, vadinasi, laikas pusvalandžiui užtarnauto poilsio ir pavalgę su mažuoju žadintuvu keliaujame į lovą, kur dukrytė greitai ir saldžiai užmiega pietų miegelio, o aš galiu pasilepinti TV. Išsikėlus gyventi į nuosavą namą, televiziją matau labai retai. Dažniausia tai buna vakarais, o įsijungusi jį, greit užmiegu saldžiam nakties miegeliui.
Dukrytei nubudus už poros valandžiukių, keliaujame į laukelį. Leidžiame tėveliui pailsėti ir užsidaryti garaže savo malonumui. Pražingsniavus visas miestelio gatves, grįžtame namučio vakarienei. Kurią dažniausiai reikia tik pasišildyti - kas atliko nuo dienos pietų.
O kai ateina vakaras, aš atsipalaiduoju, suprantu, kad galėsiu greit keliauti į lovą ir ilsėtis. Juk dabar tokioje padėtyje esu, kad greitai nuvargstu ir norisi tik ramybės. Mūsų šeimos vakarai būna ramūs, praleidžiu šį stebuklingą laiką su savo šeima. Mes visi kartu žaidžiame, išdykaujame.
Likus valandai iki miegelio, su dukryte užkandame kažko lengvo ir bėgame pasivartyti į lovą. Juk toks nuostabus jausmas gulėti kartu su dukryte lovoje ir stebėti, kaip ji užmiega saldžiam nakties miegeliui.
Prisipažinsiu, vakare kai užmiega dukrytė, aš laukiu ryto, kada vėl galesiu apkabinti mūsų mažąjį žadintuvą ir išbučiuoti rytiniais bučinukais.
Tai štai kokia mano diena. Nepervargstu, bet nueinu miegoti labai pavargusi :)
