1.Sveiki, esu Jonas, man dešimt mėnesių. Mano vardą išrinko tėvelis, žinoma mamos pritarimu. Buvo svarstoma rinktis tarp dviejų vardų, bet šis buvo arčiau širdies, aiškus, lengvai atsimenamas, sunkiai iškraipomas. Kad tikrai būsiu Jonas paaiškėjo, tik man gimus. Visi pirmą kartą mane pamatę ir išgirdę vardą, sakydavo, kad esu tikras Jonas, visas vyrukas, net Jonelius nepavadinsi. Gal kad gimiau 61 cm, todėl ir vardas toks labai tiko.
2.Visai neskubejau gimti Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, gimiau 42 savaite, kai mama jau gulėjo ligoninėje, nes niekaip man nesinorejo visiems pasirodyti, todėl gimiau susiraukšlėjusiomis rankytėmis ir kojytėmis, per ilgai plaukiojauJ Tačiau gimdymas buvo greitas ir sklandus, be skatinamųjų ir panačios pagalvos.
3.Mano tėveliai, tai Vaida ir Nerijus. Mama vaikystėje buvo sugalvojusi, kad ją reiktų vadinti Viktorija, o tėvelį visi vadina sutrumpintai Neriumi.
4. Tėvelis laukė, kad mamytė turėtu draugę, o mama jautė, kad mus berniukas ir labai tuo džiaugėsi. Kad gims berniukas žinia nesukėlė jokios reakcijos, labai laukėmė savo sveiko pirmagymio.
5. Manau mano tėvai auklėjimui buvo pasiruošę ir viską apgalvoję, kadangi jau nuo draugystės radžios praėjo 10 metų, o susituokę tik trejetą metukų, turėjo pakankamai laiko viską aptarti, pasidžiaugę dar gerus metelius vienas kitu, po vestuvių suplanavo ir mane, bet auklėja taip, kaip sako širdis ir stengiasi nedaryti klaidų, kurias mato darant kitus
6. Manau dar mano auklėjimas visas prieš akis, bet jau žinau ką reiškia „niu niu niu“ ir ko negalima Mama moko, kaip gražai elgtis ir būti meiliam, tėvelis, kaip tapti tikru vyru ir nesileisti skriaudžiamam.
7.Pirko neutralų šviesiai žalios spalvos, kad jei kartais ir būtų mergaite, kad tiktų. Svarbiausiai buvo patogumas.
8. Turiu raudonų ir mėlynų, ir rožinių. Tėvai tiek man, tiek pirkdavi dovanų nesivadovauja tradicinio principo, o perka tai kas tinka ir patinka.
9. Labaiusiai mėgstu žaisti su nežaislais, o saukštais samčiai, prieskoninėmis, bliudeliais, maišeliais, popieriukais. Tačiau turiu ir masinyčių, jos man dar nelabai, labiausiai kamuoliukai, grojanti gitara, man muzika yra viskas, o silpnybė pasakų knyga. Turiu ir lelytę maža- berniuką, tai griaužiu jai galvytę:-)
10. Turiu draugų ir berniukų ir mergyčių, man nesvarbi jų lytis, svarbu, kad jie yra, galiu juos stebėti, vaikščioti iš paskos, o žaisti galiu ir vienas:-)
11. Aš dar neturiu nei broliuko nei sesutės, bet tėveliai visada sako, kad turesiu sesute biški vėliau. Mama taip pat nieko neturi, o tetis vieną sesutė ir du broliukus, o aš jau ir pirmąją ir kolkas vienintelę puseserę gimusią prieš mėnesiuką. Ji taip kartais verkia, kad ir man ašaros pradeda bėgti:-(
12. Mamytė negamindavo valgyti su tėveliai nes jai mažai būnant nelabai patiko valgyti, o tėvelis gamindavo savarankiškai arba su sesute arba jai ką nors skanaus ir dabar yra puikus kulinaras, daug geresnis už mamytę, tik jai to nesakykite:-) Mamytė nėjo į darželį, ją prižiurėjo jos garbaus amžiaus prosenelis, kuris labai mylėjo vaikus, jai kurdavo pasakas, kartu žaisdavos šokinėjimą per gumelė ir pan. mergaitiškus žaidimus, ji sako, kad jai tie išlikę prisiminimai labai pbangūs ir stebuklingi.
