JURGITOS BLOGAS: Esu kūrybiškos sielos žmogutis

Susipažinkime. Su Mamyčių klubu draugaujau jau daugiau nei metus, tačiau iki šiol taip ir neprisistačiau. Gal šiokį tokį vaizdą apie mane ir mano šeimą galėjote susidaryti nebent iš mano ankstesnių pasakojimų.

Šįkart bandysiu visas detales sujungti į vieną ir galbūt, kiek įmanoma, mane pažinsite geriau.

Esu Jurgita. Šiame ir kai kuriuose kituose tinklalapiuose pasivadinusi slapyvardžiu kodelcia (tai dviejų žodžių kombinacija: kodėl + čia). Jau šešti metai esu mylinti ir mylima žmona.

Su vyru prieš metus ir aštuonis mėnesius susilaukėme brangiausio šeimos turto – sūnelio Deimanto. Su džiaugsmu auginame, šlifuojame jį kaip tikrą deimančiuką. Juk ne veltui sakoma, kad deimantų blizgesys ir vertė priklauso nuo jų nušlifavimo. Tad ir mes stengiamės, kad mūsų mažylis užaugtų protingas, išsilavinęs ir svarbiausia - savimi pasitikintis bei doras žmogus.

Kalbant apie pomėgius, galiu pasakyti, jog domiuosi begale dalykų: nuo augalininkystės, žolininkystės iki menkiausių rankdarbių. Išbandžiau siuvimą, mezgimą, nėrimą, siuvinėjimą kryželiu, simegrafiją, pynimą iš laikraščių, saldainių, medžių gamybą ir t.t. ir t.t.  

Pastaruoju metu daugiausia laiko skiriu kulinariniams eksperimentams bei knygų skaitymui.

Štai, pavyzdžiui, paskutiniosios itin patikusios perkaitytos knygos yra Philippos Gregory istorinis romanas „Vandenų dama“, Paul Young „Trobelė“, Kim Edvards „Atsiminimų saugotojo dukra“ (paskutiniąją knygą rekomenduoju mamytėms, auginančioms įvairias negalias turinčius vaikučius, nors knygoje kalbama konkrečiai apie Dauno sindromą turinčią mergytę) .

Šiaip esu šeimyniška, ramaus būdo, kūrybiškos sielos žmogutis. Gimus sūneliui, fotoaparato nebepaleidžiu iš rankų ir gana dažnai norisi prabilti eilėmis. Tad ir šį savo prisistatymą pabaigsiu būtent eilėraštuku apie savo šeimą.

 Ar tai vasara, ruduo, žiema –

Gera būti su sava šeima.

Tėtis - mūs šeimos galva,

O mama – tai atrama.

Visad mes kartu, linksmi,

Nes ir sūnų dar turim.

Tas sūnelis dar mažiukas.

Mylimas, nors padaužiukas.

Laksto pievom ir laukais,

Braido pelkėm ir sniegais.

Turim šunį kiemsargiuką,

Vaiko draugą Sabaliuką.

Jei pritūksta dar draugų-

Pas močiutę yr kačių!

Kaime mes smagiai gyvenam,

Krosnį kasdiena kūrenam.

Gera namuose, jauku,

Mums trise labai smagu.

Post scriptum: gal ir kiek padrikas mano pasakojimas, tačiau sunku suvaldyti minčių srautą. Esu atvira klausimams ir diskusijoms, tad rašykite, klauskite, nesivaržykite.

Jurgita