Sveikos, mielosios mamos ir mamytės,
Neatsitiktinai sveikinuosi su Jumis būtent tokiais kreipiniais (mamos ir mamytės), nes nutariau šiandien pasikalbėti apie tai, kas mes esame savo vaikučiams: motinos, mamos, mamytės, motulės... Ir taip pat neplikime vyrų nuošaly: tėvų, tėčių, tėvelių, tėtukų..
Galiu Tau daug vardų
Kas dieną sumanyti.
Bet nerandu gražesnio
Už mieląjį – MAMYTĖ
Vos gimus sūneliui, iškilo klausimas, kaip man save įvardinti? Vieni sveikindami minėjo mamos, kiti – mamytės įvardijimą. Tik grįžusi iš ligoninės besikalbėdama, besimyluodama su sūneliu nesąmoningai save ėmiau vadinti mama, rečiau mamyte: „nusišypsok mamytei“, „ateik pas mamą“.
Ir kuo toliau, tuo labiau įpratau save vadinti mama. Dabar, kai sūnus arti dvejų metų, vis dar save vadinu mama ir taip mokinu kreiptis į mane savo mažąjį. O vyras vaikui yra tėtis, kartais tėtukas.
Neabejoju, kad vienos taip pat vaikučius mokote save vadinti mamomis, kitos – mamytėmis. Ar pagalvojote, kodėl mes pasirenkame vienokį ar kitokį savo įvardijimą? Ilgai svarsčiau ir manau, kad pirmiausia vienokio ar kitokio pasirinkimo priežastys yra kelios:
Pirma. Save vadiname iš įpratimo, nes taip kreipėmės į savo gimdytojus, taip buvo mums įskiepyta: mama, mamytė, tėtis, tėvelis, tėtis, tėtukas. Kitaip tariant, įvardijimai šeimoje eina iš kartos į kartą.
Antra. Sąmoningai pasirenkama vadintis mama arba mamyte, nes kažkuris kreipimasis mums tiesiog labiau patinka.
Trečia. Vyro įtaka – vyras galbūt pirmasis ėmė vienaip ar kitaip jus vadinti ir tai „prigijo“.
Ketvirta. Priežastis neįvardijama, priskiriama išskirtiniams ir individualiems atvejams. pavyzdžiui, teko girdėti: mama Irena, tėti Antanai.
Ką gi, pamėginau pasikapstyti savo ir savo vyro šeimos istorijoje ir išsiaiškinau, kokie mamų ir tėvų įvardijimai dominuoja. Visa, ką išsiaiškinau, pateikiu schemoje:
Tai tokie mano antradieniniai pasvarstymai apie mamas, mamytes, tėčius, tėvelius.
Sakykit, kaip jūs savo vaikučius mokote kreiptis į save (gimdytojus)? Ir kas lėmė tokį jūsų pasirinkimą?
Utopija,o tai kaip kreipiasi?
O man labai nemielai skamba, kai mama vadinama - motina, o aplamai niekad negirdėjau vyro kreipiantis į mamą, "mama" . . .hm, keista. ar į močiutę - "močiute"
Na, kaip ir visos, intuityviai, kalbindamos nuo kūdikystės, sakydavome, "nusišypsok mamai" ir pan. žasidami, na, o kad pradėjo vadino mama, bet greitai ėmė vadinti mamyte, mano nuostabai ir to nemokinau iš šalies ir mažai kas pavadindavo mamyte, tad buvo netikėta ir miela, iki šiol sūnus mamyte vadina, o tėti - tėčiu 😀
As-mamyte,vyras-tevelis 😀 Nemokinom,pati taip vadina 😀 Ir laaaaaaaaaaaaabai gera 😀
o man gražu "mamuk" 😀
"mamaite" irgi neblogai skamba 😀 bet va motule, manau, niekur nebeišgirsim, nebent dainose, poezijoj...
man ir labai keista, kai vaikai į savo vaikus kreipiasi "jūs". iš karto atstumas. bet gal pripratimo reikalas. į mane vyresnėlė kreipiasi įv., ir mama, ir mamyte. o mažėlė kol kas tik mama, nes taip temoka 😀
man nieko baisiau nėra į savo tėvus kreiptis "jūs"... kažkada lyg ankstyvoj vaikystėj mano mama bandė man "įskiepyti" tą kreipinį... nuo to karto, ji man tik "mama"..na kažkodėl negaliu aš jos vadinti mamyte, nors ir norėčiau gal kartais... o vaikai vadina mus įvairiai: Benas kai kažko nori vadina "mamyte", o dažniausiai vaikai sako "mama"..vyrą vadina "tete", o mano vyras savo mamą vadina "mamaite" 😃 anytai baisiai nepatinka, o man visai nieko 😀
smagu, kad pasidalinote savo įvardijimais. tik pastabėlė: mano vyras sūnui yra ne tėtis, bet tetis, tetukas (su e balse). Nes kaip minėjau ir aš savo tėtį, vadinu teeti 😀 Beje, pamenu, dar studentė būdama labai stebėjausi, kad mano draugė savo tėvus taip pat visada vadino "mamytė", "tėvelis" ir kaip kreipiasi į juos dar prideda "jūs". man atrodė ir kartu taip miela, ir pernelyg pagarbu (pvz., ar jūs, mamyte, nenorit arbatos?). Bet čia jau pripratimo reikalas...
As savo mama ivairiai buna opasakau mama, buna mamyte, o dukryte mane dazniausia vadina mamyte, tik kai supyksta mama sako
Sveikos. Aš savo mamą vadinau visuomet mamyte - nesvarbu ar man buvo penkeri, ar dvidešimt metų 😀 O dukra mane vadina mama, bet kai reikia ko nors ar gera jos nuotaika - mamyyyyteee 😀
As savo mama vadinu maaaaa 😃 mane vaikai vadina mama,mamyte kaip nori prisigerinti 😀 😀
Labas rytas, as savo tevelius vadina mama,mamyt, teti tetuk (kreipiuosi),o va dukryte i mus kreipiasi mamyte ir teveli,laaabai retai kada pavadina mama ar teciu. Nesamoningai as save taip pradejau vadinti,o va dukrai visada sakau ir sakydavau tevelis. Man taip grazu kai dukryte kreipiasi i teti saukdama, Tetukai 😀