Iš mamos laiško redakcijai:
"Sveiki. Mano vaikas gimė su iškištu liežuviuku. Daktarai iš pradžių galvojo, kad jį čiulpė pilvely vietoj pirštelio, bet ėjo dienos, savaitės ir liežuvėlis vis dar iškištas... Daktarai nustatė, kad liežuvėlis per didelis burnytei. Buvom pas genetikę savo noru, pasakė, kad vaikas kaip vaikas, tik liežuvėlis pats sau, reikia stebėti, gal augant galvytei jis mažės. Vaikučiui 3 mėn., truputį liežuviukas sumažėjo, bet vis dar iškiša, ir per miegą būna pačiulpia. Labai bijau, kad ateityje nebūtų problemų su kalba, dantukams blogiau... Ką galite pasakyti apie tokią situaciją? Ar reikia pasirodyti logopedui dabar, ar vėliau?"
Konsultuoja logopedinio kabineto Vilniuje „Kalbos dovana“ logopedė Renata Žaliaduonienė:
Tai gana sudėtingas klausimas, į kurį sunku ką nors pasakyti, nemačius vaikiuko. Labai svarbu žinoti, ar šitoks liežuvėlis netrukdo vaikui valgyti, ar jo prieškalbiniai įgūdžiai vystosi pagal amžių, koks bendras raumenų tonusas.
Manau, kad būtų geriausia būtų kreiptis į Ankstyvojoje reabilitacijoje dirbančius specialistus, kad būtų įvertinti anksčiau mano paminėti faktoriai ir būtų pritaikytos efektyviausios korekcijos priemonės. Pavyzdžiui, jei labai žemas raumenų tonusas, liežuvėlis taip pat gali būti glebus, išsikišęs iš burnytės - šiuo atveju tikslingas viso kūno masažas ir mankštelė, bei burnytės išorinis ir vidinis masažai.
Jei vaikutis turi valgymo problemų, reikėtų parinkti tinkamą maitinimo padėtį, maitinimo būdą, įrankius.
Dar kartą pasikartosiu - visos korekcijos priemonės parenkamos individualiai, kiekvienam vaikui, įvertinus bendrą vaiko raidą, raumenų tonusą bei refleksus, prieškalbinius įgūdžius, išklausius tėvų nusiskundimus.
