Ką rodo vaiko piešiniai?

Ar galima iš vaiko piešinių ką nors interpretuoti? Ar gali jie atskleisti tam tikrą mažylio charakterį? Apie tai kalbamės su psichologais.

Piešia žmones be rankų

„Keturmetė dukra labai mėgsta piešti. Dažniausiai piešdavo gėles, mamą savaip be rankų, saulę. Tačiau pastaruoju metu ėmė piešti neaiškius dalykus – įvairius „kringelius“, rutulius. Ką nupieštų, po to viską subrauko“, – rašo mama Dalia.

Sunerimusi mama ne kartą klausė dukrytės, ar kas nenutiko, tačiau, anot Dalios, mažylė tik agresyviai ją nustumia, o kartais pradeda verkti.

„Dukra lanko vaikų darželį. Ar galėjo kas nors ten atsitikti, kad pasikeitė vaiko piešiniai? Užsiminiau apie tai auklėtojai, bet ji nieko ypatingo nepastebėjusi. Gal galite plačiau paaiškinti, ką apskritai piešiniai gali reikšti, pavyzdžiui, kodėl dukra piešia žmones be rankų“, – nerimauja mama Dalia.

Svarbiausia – individualumas

Pasak psichologės Rūtos Bačiulytės, vaikų piešiniai atspindi ir jo raidą, ir emocinius išgyvenimus. Tai lyg vaiko vidinio gyvenimo atspindys.

„Dauguma vaikų mėgsta piešti tol, kol jų darbelių nepradeda vertinti suaugusieji arba primigtinai mokyti juos piešti tam tikru būdu. Tuomet vaikas piešimą ima suvokti kaip darbą, prievartą, dingsta spontaniškumas“, – aiškino specialistė.

Laisvas vaiko piešinys gali turėti ir gydomąjį, koreguojamąjį poveikį. Regis, psichologės svarstymu, mama labai atidi mergaitės piešimui ir susirūpinusi mažylės emocine būkle.

Tačiau sunkumas, kurį mergaitė išgyvena gali būti susijęs su daugeliu aplinkybių: adaptacija vaikų ugdymo įstaigoje, tėvų tarpusavio konfliktai, priešiški jausmai pedagogams, vertinimo baimė ar net fiziniai negalavimai.

„Galbūt nereiktų akcentuoti dukrelės poreikio piešti vienu ar kitu būdu, gali būti, jog piešdama mergaitė pati susitvarko su savo išgyvenimais. Būtų neatsakinga vertinti jos piešinius atsietai nuo viso jos gyvenimo konteksto“, – teigė R. Bačiulytė.

Nors ir egzistuoja tam tikri dėsningumai vertinant vaikų piešinius, bet tai atskira ir gan sudėtinga sritis. Visgi svarbiausia – individualumas ir unikalumas.

Jei mergaitės dirglumas išliks ilgesnį laiką, psichologė rekomenduotų konsultuotis su vaikų psichologu, tuo pačiu būtų galimybė aptarti ir mergaitės piešimo ypatumus.

Gali sietis su raidos ypatumais

O psichologės Eglė Kodikienės manymu, 3 – 5 metų amžiaus vaikų piešiniai dar negali būti interpretuojami tam tikrais kriterijais.

Tiesiog tokio amžiaus vaikų piešinių kokybė, spalvų pasirinkimas, vienos ar kitos detalės gali sietis ne su emociniais, o su raidos ypatumais.

„Labai svarbu, kad mama nepraleidžia pro akis dukters piešinių ar elgesio pasikeitimų, bendrauja su auklėtojomis. Tačiau konkretesniems atsakymams, jeigu išlieka neraminantys elgesio požymiai, reikalinga individuali specialisto konsultacija“, – teigė psichologė.

Mamyčių klubas