Kada pasiskiepijus organizmas įgyja imunitetą? Ar šis imunitetas visam gyvenimui? Jei ne, kaip dažnai reikia kartoti skiepus?
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistų, imunitetas paprastai įgaunamas po dviejų savaičių, nes antikūnų gamyba vyksta pamažu. Paprastai įgauti imunitetui nuo vienos ligos reikia vienos vakcinos, tačiau yra ligų, nuo kurių imunitetas susiformuoja tik vakcinuojant kursais, pvz., nuo erkinio encefalito skiepijama triskart.
Pakartotiniai skiepai skiriami tam, kad organizme būtų palaikomas tam tikras antikūnų kiekis, o imunitetas tam tikrai ligai teisingai susiformuotų. Organizmui yra suleidžiama tikro viruso dalelė, kurią organizmas turi „įsiminti“, o organizmas – pagaminti antikūnus, kurie padėtų suformuoti imunitetą ligai.
Todėl taikomas kursas palengva organizmą pratina kovoti su galima liga.
Kai kurioms vakcinoms reikalinga revakcinacija, pvz., kas 5-10 metų reikia skiepytis nuo difterijos ir stabligės, nuo erkinio encefalito – kas 3 metus.
Ar reikia skiepytis, jei žmogus jau persirgo, pavyzdžiui, vėjaraupiais, hepatitu A ir kt. ligomis?
Persirgus dauguma infekcinių ligų imunitetas yra įgaunamas visam gyvenimui. Tačiau yra tokių ligų, pvz., kokliušas, difterija, kuriomis persirgus susidaro nepilnavertis imunitetas, todėl norint nuo jų apsisaugoti būtina skiepytis. Taip pat yra su gripo virusu, kadangi gripo variacijų yra daug, nes gripą gali sukelti skirtingi virusai.
Ar paskiepijus galimos nepageidaujamos reakcijos į skiepą?
Nepageidaujamos reakcijos į skiepą galimos, tačiau jos nėra pavojingos gyvybei. Dažniausiai tai yra vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, aukštesnė temperatūra. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra nevienoda. Prieš skiepą gydytojas turi perspėti apie galimą vietinio ar bendro pobūdžio reakciją.
Jei organizmo reakcija trunka neįprastai ilgai arba neatitinka gydytojo perspėjimų apie galimus pojūčius, tuomet reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.
