Šios savaitės įvykiai privertė susimąstyti. Ar tikrai žodžio galia yra tokia stipri? Ar ištartas, parašytas žodis taip lengvai gali sugriauti draugų planus, ardyti šeimas, net kiršinti tautas, o gal priversti laivo Kapitoną užklupus audrai patį pirmą palikti laivą?
Paimkime paprastą pavyzdį. Organizuojamas kruizas laivu po Viduržemio jūrą. Susirenka daugybė keleivių, ištroškusių kelionių pažinimo džiaugsmo, galų gale paprasčiausio poilsio. Visi puikiai nusiteikę. JAUNAS laivo Kapitonas taip pat ruošiasi startui. Tai jo pirma rimta kelionė į atvirus vandenis. Tik staiga jis netyčia nugirsta sinoptikų prognozes apie galimą audrą jūroje. Ką daryti?
Kapitono galvoje NEPAGRĮSTAI kyla daugybė padrikų minčių. Tęsti kelionę ir tikėtis, jog viskas baigsis gerai? Gal atšaukti šį reisą ir laukti palankesnių oro sąlygų? Gal startuoti anksčiau, kad laivas spėtų sugrįžti į uostą dar iki audros? O gal nerizikuoti keleivių...atsiprašau... labiau savo gyvybe (o gal kompetencija) ir neplaukti į jūrą?..
Kapitonas jaunas, nepatyręs, jis bijo audros, nes nepasitiki savo jėgomis, nežino, ar sugebės suvaldyti laivo šturvalą. Patyręs Kapitonas nekreiptų dėmesio į artėjančios audros ženklus, juolab, kad sinoptikai dažnai klysta. Jis tęstų kelionę toliau vien nenorėdamas nuvilti keleivių. Apskritai, juk jis - Kapitonas, svarbiausias žmogus laive.
O kaip pasielgia jaunasis jūreiva? Jis daug nemąstydamas, pasidavęs emocijoms šoka iš laivo denio pirmas ir palieka keleivius likimo valioj. Kodėl? Išsigandęs sinoptikų prognozių dėl galimos audros ir įkalbėtas kelių jungų? Negana to, jis užsideda aukos kaukę ir pagrasina visiems keleiviams, jog niekada nebebus kapitonu ir apskritai dings iš savo gimtojo uosto.
Tik ką tai paveiks? Keleivius? Ar jie niekuomet nebekeliaus laivu? Gal sinoptikai niekada nebespės orų prognozių? O gal tai išgąsdins pačią audrą ir ji dings iš gamtos stichijų sąrašo? O gal tiesiog neliks bailaus, jautraus kapitono, kurį laikui bėgant visi pamirš, o į jo vietą stos kitas, kur kas stipresnis, nebijantis sunkumų ir tariamų audrų Kapitonas.
O žinot kur slypi didžiausias paradoksas? Keleiviai pastatė paminklą kapitonui ir papuošė jį gėlių vainiku. Dėl galimos audros jūroje visi, net neįsigilinę į situaciją, kaltino sinoptikus ir gamtos stichijas. Keleiviai, užuot suvieniję jėgas ir ėmęsi iniciatyvos keisti situaciją, ramiausiai išlipo iš laivo ir bėgte pasileido ieškoti gėlių kapitonui, sugebėjusiam silpnumo akimirką nuleisti rankas.
Susimąstykime, jeigu taip būtų iš tikrųjų. Jeigu kapitonai vos kilus audrai vandens stiklinėje mestų vairo šturvalą ir kaip tos žiurkės pultų iš laivo pirmi palikę keleivius... Keleivius, turėjusius gražių svajonių apie smagų poilsį krante. Kas būtų, jeigu šalies prezidentas atsistatydintų vos kilus neramumams vienoje iš partijų... Jei mama paliktų savo kūdikį ištikus pieno krizei ar bemiegėms naktims... Tai penas pamąstymui...
Kristina
ačiū, mielosios, už išsakytą kritiką, ir aš jus myliu 😘 😍 🌷
slykstu labai....as ziuriu Mk iprasta pasmerkti, isjuokti ir pasitycioti....kapitonas matai..
Labai gražiai sudėliotos mintys. Pritariu Kristinai, kad laivo kapitonas turi būti visapusiškai stiprus žmogus ir palikti laivą paskutinis, o juo labiau paties sukurtą laivą..
nu gražiai parašyta... bet ne laiku kažkaip😀 tikrai akivaizdu kas kaip ir kodėl...
zinai mes neturim teises pasisakyt ir dar kaltos liekam
aš ką norėjau pasakiau, bet ponioms netinka tai trina....
😃 gal nebekalbam. kas norejo tas ir suprato del ko kilo ginciai..
o gerb redakcijai trinti komentarų nereikėtų, norėjo parašė, norėjot įdėjot, ko bijot, kas, tiesa akis bado??, ar taip p o vieną MK narį ir blokuosit, gąsdinsit ? 😃
👍
Ar zodzio galia yra tokia stipri? LABAI...Mes kalbame kasdien,bet ar susimastome,kad nekaltas zodis gali kenkti ir net pagydyti.Visi zodziai yra labai galingi,svarbiausia yra sakyti tinkamu laiku.Zodis yra net galingesnis uz ginkla.Gi uztenka kapitono komandos ir ataka prasideda,ir sunaikina visa laiva.Yra ir patarle nebereikalo,zodis uzmusa ir zodis prikelia.Belieka pasidziaugti ,kad mes galime kalbeti,tik reiktu atsizvelgti kur ir kada.O Odetos atveju(kalbu vardais,kam sleptis uz padelku) kad joje manau tuo metu selo audra ir pasitrauke nuo bendravimo, neisileisdami i save negatyviu minciu.Zodzio galia yra vienas galingiausiu talentu,istartais zodziais mes galime daug,pakyleti,sugniuzdyti ,pravirkdinti,paguosti ir t.t. zmogu...
Tikrai super surasyta 😀 man tiesa gaila kapitono, uz jo neivertintas pastangas....
labai kandu ir labai slykstu
pritariu 100proc.!
nu blyn kad gyvai susitikume nebnt tada eitu pasikandziot😃
Liopoldai, gyvenkim draugiškai 😉
Giedre, mes susižodžiavom, bet esam moteros, visko būna, bendraujam toliau ir nesikandžiojam, ar ne?
na siaip galetu ir redakcija prisimt atsokomybe. juk zinojo kas dejos cia galejo ta tekstuka pasilaikyt ir ikelt po kiek laiko. juk galejo nujaust kad gali but vel nesamones...tegu nesupyksta redakcija, bet pastebeta kai kas nors redakcijai kliuna iskart perspejimas pareina😉
va va jūs laaaaaaaaaaaaaabai teisi, tik nemokėjau taip išdėstyti minčių, nesu rašytoja 😀
cia tai geras😃
grazus tekstas ir mintys gyli. autore kurybinga, bet manau ne laiku ir ne vietoj. ne visi geri tekstai nusipelno plojimu. net jei ir butu teisinga jusu mintys, man atrodo labai netaktiskas jusu poelgis. kapitonas pasielge kaip pasielge, nes tai buvo jo mintys vest ta laiva, jo ideja. ir jis ne pats taip nusprende, o keleiviu abiejones ji padare silpnu. viena karys lauke ne karys. jums gal ir palengvejo, bet ar verta skaudinti kapitona, kuris ta laiva kure niekieno neskatinamas,jums keleiviams. pries veja nepapusi. ir kapitonas nepaliko laivo bedoje, juroje esant audrai. o paliko krante, su skausmu sirdyje. ar butina, kad jums palengvetu rasyti viesa dienorasti ir galbut kazka skaudint. rasykite sau, knygoje, lape. nes tikrai esate kurybinga. tik beda ta, kad jusu kuryba skaudina ir jai manau ne vieta mylinciu mamyciu klube. tik nesupykit. as nenoriu iskaudint nei jusu nei kitos puses. cia turi buti grazu. juk cia mylinciu mamyciu klubas. sekmes jums.
bravo redakcijai 😃 😃 😃