Kai sūnus žaidžia su lėlėmis...

Ar normalu, kai mergaitės karstosi po medžius ir žaidžia su mašinėlėmis, o berniukai ima domėtis lėlėmis ir kitais „mergaitiškais“ žaidimais? Psichologai pasakytų – taip, tačiau tėvai dažniausiai pradeda baimintis, kai jų sūnus ima žaisti su lėlėmis.

Yra nuomonių, jog pagrindiniai skirtumai tarp berniukų ir mergaičių yra ne biologiniai, o yra auklėjimo ir mokymosi rezultatas.

Nuo vaikiško vežimėlio spalvos ir pirmųjų vystyklų berniukus visada stengiamasi sudominti "vyriškais" žaislais - mašinėlėmis, konstruktoriais, o mergaitės nuo kūdikystės yra apsuptos lėlėmis, indais ir kitais moterų vaidmens atributais.

„Jeigu mergaitės laipioja po medžius, tai priimama kaip norma arba į tai linksmai pasižiūrima. Bet jeigu berniukas pasiima lėlę, tėvai pradeda fantazuoti, kad gali po to būti neigiamos pasekmės sūnaus vystymosi ir ugdymo procese ateityje. Tačiau tame nėra nieko blogo“, - patikina vaikų psichologė Indrė Pajarskaitė.

Anot psichologės, maži vaikai išbando save įvairiose rolėse – nori tiek pabūti mama, tiek tėčiu, tiek pabūti sese ar broliu. Vaikai taip pat mėgsta persirenginėti seserų ar brolių drabužiais, mergaitės mėgsta žaisti žaidimus, kurie įdomūs jos broliui arba užsiimti ta veikla, kuri įdomi mamai ir tėčiui.

Tai normalus vaikų raidos etapas.

„Nereikia pamiršti, kad vaikų temperamentai yra skirtingi – vieni mėgsta judresnius, aktyvesnius, kiti ramesnius žaidimus. Jei mergaitė iš prigimties yra aktyvi ir jai kelia džiaugsmą lakstymas po medžius (kas žino, galbūt ji įsivaizduoja esanti fėja), tuomet ir leiskime jai tai daryti. Vaikai kuria, fantazuoja ir žaidžia - tame nėra nieko blogo. Tėvams tai atrodo kaip žaidimas, o vaikams tai – tikras gyvenimas“, - pasakojo psichologė I.Pajarskaitė.