Kokias priemones, drausmes taikyti vaikui, kuris jokiu draudimų nepripažįsta? Į šį daugelį tėvelių kamuojantį klausimą atsakys psichologai.
Ima mušti tėvelį
„Sūpuodama vos kelių dienų kūdikėlį susiduriu su broliuko vyresnėlio neklausymo problema. Esu būsima pedagogė ir vaikelio auklėjimas man pakankamai artimas. Žinau, taikau ir naudoju daug auklėjimo būdų ir metodų, tačiau niekaip su vyru nesuprantame, kodėl visgi karšta sūnaus prigimtis išlenda į paviršių“, – savo laiške rašo mama Kristina Dumčienė.
Mama pasakoja, jog prieš gimstant broliukui, vyresnėliui nebuvo drausta apžiūrinėti rūbelių, kūdikėlio transporto priemonių. Viską vyresnėlis išbandė. Niekada jo neskriaudė, aiškino ir kantriai bandė išdėstyti blogo elgesio pasekmes...
O dabar, prisipažįsta, „gėda kam vaiką parodyti“. Atėjus draugams aplankyti naujagimio, mamos teigimu, vyresnėlis suskuba paleisti automobiliuko modeliuku į galvą, puola prie visų daužyti tėvelį ir jokie gražūs pašnekesiai nepadeda.
Stengiuosi, kad neliktų nuošalyje
„Bausdavome – nuo paprasto pabarimo, uždarymo kambaryje ir pagalvojimo apie tai, ką padarė blogai iki, prisipažinsiu, pliaukštelėjimo per užpakalį. Pastarasis taip įaudrindavo mus su vyru, kad vos ne patys pradėdavome verkti. Skaudu, bet tik tai nors trumpam apramindavo sūnų“, – skaudulio neslepia K.Dumčienė ir susirūpinusi klausia, kaip geriau elgtis.
Kokias priemones, drausmes taikyti vaikui, kuris jokiu NE nepripažįsta. Mėto daiktus į naujai išdažytą sieną sakydamas: „tetis bars... nu nu nu... tetis čia daža“...
Neretai Kristina galvojusi, kad tai tėvelio dėmesio trūkumas, bet pati, sako, visuomet rūpestingai atsakinėjanti į kiekvieną „kas čia“, aprūpina sūnų ir stengiasi, kad neliktų nuošalyje ar broliuko šešėlyje. Tačiau ir pati, prisipažįsta, neretai gaunanti per veidą nuo savo dvimetinuko.
Rodos, viską supranta ir turėtų taip nedaryti, bet „piktieji velniukai“ susuka vaikui galvelę...
Vaikų psichologė Indrė Pajarskaitė: „Jausdami nerimą vaikai gali tapti piktesni, agresyvesni“.
Pirmiausia iš to, kad mama domėjosi ir ruošė vaikutį kūdikio gimimui, suprantu, kad yra labai rūpestinga, besirūpinanti mama. Išties ji darė labai gerus žingsnius, kad paruošti sūnų, tačiau gana dažnai mažyliai elgiasi priešingai mūsų lūkesčiams.
Šiuo atveju tai visiškai normali vaiko reakcija: vaikas taikosi prie naujų pasikeitimų, naujos pozicijos šeimoje (juk jis prarado vienintelio vaiko poziciją, o dabar tenka dalinti tėvų meilę ir dėmesį).
Ir toks stiprus pasikeitimas jo gyvenime kelia jam nerimą. Jausdami nerimą vaikai gali tapti piktesni, agresyvesni. Šiuo laikotarpiu labai svarbu tėvams būti kantriems, kuo dažniau žodžiu ir apkabinimais patvirtinti savo meilę.
Vaikas, atlikdamas visokius veiksmus, tikrinasi – ar tėvai jį myli tikrai tokį, koks yra, ką beiškrėstų.
Taip pat svarbu, kad gimęs kūdikis išties neatimtų viso tėvų dėmesio. Tad būtų gerai, jei tėvai (ar pasidalindami) galėtų skirti dėmesio tik tam vaikui – su juo kur nors nueiti, užsiimti kokia veikla, kur tam tikrą laiką visas dėmesys būtų skirtas jam.
Fizinės bausmės tik trumpam sustabdo vaiko elgesį, tačiau problemos nepanaikina, tik apsunkina – juk jis yra baudžiamas už tai, kad taip jaučiasi.
kopusta😃
Ka cia mama dave tam grazuoliui kad taip susirauke? 😃
kaip graziai 😀
be galo miela nuotraukele!😀saunuole mamyte,kad suskubo fotosesijai😀
Mano mamosios gyvenimas taip pat labai keiciasi, tai yra mama, tai ziurek babegusi kazkur, palikus vaika su kokia mociute ar teta (nors vaikas ir pazysta aukle, bet vistiek mama yra mama, juolabiau kad tevelio neturime), tai isvazuojam i viena saly, tai i kita, vis nauji nepazystami zmones, nauja nesuprantama kalba, dabar musu gyvenima atsirado naujas asmuo, mano draugas, vaikas jy vadina teveliu, bat matomai pavyduliauja ir jam nes taip pat pasidare agresyvi, irzli, nervuota. Einam i vaiku centra, stengemes bendrauti su bendraamziaus, bet ji nesidalina zaislais, musasi, stumia kitus vaikus tolyn, is ju atimineja zaisliukus, namuose kartais taip pat tatrodo megaujasi kai padaro ka bloga ar skausminga kita, tai ignybia, tai uzvozia su kokiu daiktu, tai dar kazkas. Draugas nori aukleti griztumu, as zinoma neleidziu to daryti, nes vaikas tikrai jautrus, jautriu nervu (nescia budama turejau daug nerviniu problemu, gal del to) as stenguosi su vaiku svelniai, bet ir man kartais truksta nervai, kartais apsaukiu vaika, paskuj paciai gaila kad nereikejo taip, galejau ir graziau pasakyti kad taip negeraj.
labai gera tema, nors turi dar tik viena dukryte, bet apie tai norisi daug zinoti. mano galva tai teveliai turi apsisarvuoti kantrybe, kuo daugiau pastebeti ir pagirti gerus vyresnelio darbus, daznai apkabinti ir pasakyti jog labai ji myli.
na mano dukryte dar mazyte, bet ateity si tema mum pravers
laiminga, gali buti 😀 nes jau jauciu, kaip vienas pradeda spardytis, iskarto ir kitam reik spirt 😃
mes irgi dar gimdymo namuose padovanojom sesei nuo broliuko dovana- lelyte su visu garderobu, bet ji net neime. Tik po kurio laiko jau buvo viskas gerai. O labiausiai suveike pasakymas, kad kai broliukas paaugs nupirksim dviaukste lova ir galesi antrame aukste miegoti. Va cia tai patiko, tai dabar vis dar laukia kol tas brolis paaugs.
Aciu psichologei uz atsakymus...
Dekoju, kad isgirdote mano problema ir jus, diskusiju dalyves...
Kaip sake Deimante, cia tikrai reikia daug pastangu ir kartais net ir sukaptas ziniu bagazas nepadeda ispresti problemu...
Skaiciau, kad vaika vyresnyjy reikia is karto teigiamai nukreipti broliuko/sesytes link... Mes su kudikeliu padovanojome ligonineje budami motocikliuku rinkiny, kuriuos jis dievina kaip susidraugavimo dovanele... taciau ligonineje vyresnelis nesuprato, kad tas mazas padarelis keliaus namo ir gyvens su juo...
kristinute dvyniai lydiariavima rodo tarppusavyje ir mustis ismoksta dar pilvelyje😀
jam dar reikia laiko prieprasti kad jau turi mazesni broliukia, kad jau ne vienintelis vaikas seimoje. Dukra mano taip pat pirmomis dienomis pasikeite neatpazystamai, net neziurejo i broliuko puse. O po kurio laiko saugot eme ji kaip didziausia turta. Dabar myli broli.
Užaugau penkių vaikų šeimoje, bet pavydo jausmas man buvo svetimas. Kažkaip mamytė sugebėdavo taip suktis, kad meilė būdavo padalinta po lygiai. Dabar pati auginu du mažiukus, skirtumas mažas, vyresniukė pavydo broliukui nejaučia. Bet kartas nuo karto vis klausia ar mamytė myli vaikučius ...O vat mažius tai mamos visiems pavydi. Mama tik jo... Bet tai, manau, išaugama. Kalbamės daug, aiškinam ...Sakau, mama didelė - visiems užteks 😀
ir vel manes neprilogino ☹
manau siuo atveju problemos issipres kai leliukas paaugs ir gales zaisti kartu, o be to tokie vaikai dziaugiasi bet kokiu demesiu - ar jis butu neigiamas ar teigiamas - svarbu kad i ji atkreiptas demesys.
tarp mano mergaiciu 5 metai skirtumas o vyresnioji reagavo ligomis ☹ va taip atsiemesavo doze demesio, gerai kad lelius ramus buvo - nebuvo sunku "plesytis per puse"... na fiziskai neimanoma padalinti demesio po lygai, jau nekalbant kad tas demesys vyresneliui bus toks koks buvo ligi sesutes ar broliuko.
beje mano vyresneliai labiausiai patiko ta mintis kad ji vyresne, o jaunesni turi klausyti vyresniu 😃
o mums jau metukai, ir oziukai bando baksnoti. tai tenka ir pykstis, ir graziuoju aiskinti. dziaugiuosi tuo, kad supranta zodi "NE", tai galiu ir i svecius vestis, ir pas mane gali ateiti, galiu ramiai gerti kava, o ne saugoti, kad nenutemptu visko nuo stalo, ar savo daiktus pradetu kelti ar metyti
nu maniskiai dar 10menesiuku,bet oziuku dar nelabai turim 😀
as tai galvoju,kad pas mus gali buti panasi situacija, ypac zinant, koks dabar yra musiskis, tai kai sulauks broliuko ar sesutes, nezinau kas desis.
na kievienas vaikas auga su ožiukais,mes jų irgi turėjom,džiaugiuosi,kad nedidelių 😀
nieko nepadarysi reikia tik daugiau skirti demesio vyresneliui. tuo galetu uzsiimti tetis eiti su juo pazaist, nusivest kur...( ypac is aprasymo atrodo ,kad sunus ant tecio labiau pyksta!)