Ligos ir įvairūs susirgimai daugiau ar mažiau aplanko kiekvieną šeimą. Kaip tinkamai elgtis, kai suserga vaikai? Patarimų kreipėmės į sanatorijos "Pušyno kelias" psichologę Justiną Kukanauzaitę.
Liga ir pasikeitęs režimas
Susirgusį vaiką vargina liga, todėl jis mažiau domisi žaislais ir visais tais užsiėmimais, kurie anksčiau jį labai domino. Žaisdamas greičiau pavargsta, nebenori tęsti žaidimo.
Štai keli patarimai, kaip elgtis, susirgus mažiesiems:
- Vaiko nelinksminkite ir įkyriai nesiūlykite žaisti, ypač vienam.
- Bet kurio amžiaus susirgęs vaikas reikalauja daugiau dėmesio iš suaugusiųjų. Todėl Jums būtina prisitaikyti prie vaiko – kartu su juo žaisti ramius, daug dėmesio nereikalaujančius žaidimus.
- Vaikas, kad ir sergantis, negali nejudėti, todėl jo „pririšti prie lovos“ nedera, net jei gulite ligoninėje. Vien lovoje laikomas vaikutis jausis dar prasčiau. Geriau siūlykite jam ramesnius žaidimus ir stebėkite žaidžiančio vaiko elgesį – pamatę pirmuosius jo nuovargio požymius, padarykite pertrauką.
- Nedera su vaiku „paskęsti“ vien filmukų žiūrėjime, kompiuteriniuose žaidimuose. Bet kokia vaizdinė medžiaga sergantį vaikutį labai greitai gali išvarginti – jis tampa irzlesnis, dirglesnis.
- Susirgusiam vaikui leiskite miegoti tiek, kiek tik jis nori ir kada nori. Jei yra įmanoma, būtų geriau, kad miegančio vaiko nereikėtų žadinti jokioms procedūroms. Atminkite, kad miegas gydo, kaip ir vaistai.
Liga ir vaiko atmintis
Motina gamta yra taip sutvarkiusi, kad neigiamos emocijos daug ilgiau atsimenamos, nei teigiamos. Neigiamus įspūdžius ilgiau atsimena ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Mažyliai bijo visko, kas jiems yra sukėlę neigiamų įspūdžių. Jie atsimena vienos ar kitos procedūros skausmą, per šalto ar per karšto vandens keliamus nemalonumus ir pan.
Bet kurio amžiaus vaikai, jei jiems nepaaiškinama, kas bus daroma, nemaloniai reaguoja ir į burnos, gerklės apžiūrėjimą, jau nekalbant apie sudėtingesnes medicinines procedūras. Prie procedūrų, gydytojų baimės dar prisideda ir vis dar pasitaikantis namiškių bauginimas: „Jei neklausysi, nevalgysi, neisi miegoti, nuvesiu tave pas gydytoją , pateksi į ligoninę...“
Maži vaikai bijo ne tik procedūrų, bet ir staigių aplinkos pasikeitimų, nes jie nesupranta, kaip reaguoti ir prisitaikyti. Jei nors kartą vaikas buvo apžiūrėtas prievarta, jis kitą kartą tikriausiai pravirks ir priešinsis. Tam, kad vaikas išvengtų nemalonių jutimų įšvirkščiant vaistus, sukurta daugybė geriamų vaistų formų.
Švirkščiami vaistai skiriami tik tuomet, kai be jų neįmanoma gydyti ligos. Svarbu ne tik teisingai gydyti mažąjį ligonį, bet ir deramai su juo elgtis. Kai kurie vaistai labai neskanūs, o kai kurios procedūros skausmingos, todėl mažylis pradeda priešgyniauti tokiam gydymui. Tokiu atveju tėveliai neretai bando pergudrauti vaiką, sakydami, kad vaistai „labai skanūs”, kad atliekant procedūrą „neskaudės”. Taip elgtis nedera. Negalima vaikui meluoti, nedera jo bauginti, kad „gali būti dar blogiau” ir nevalia bausti už nepaklusnumą.
Reikia stengtis kuo greičiau sugirdyti vaikui vaistus arba atlikti procedūrą (įkalbinėjant labai praverstų žaislai, šmaikštumas ir humoro jausmas), o po to jį pagirti ir pamaloninti už ryžtingumą ir kantrybę.
Mokslininkai yra pastebėję ir tyrimais patvirtinę, kad šeimoje vyraujantis mikroklimatas daro didžiulę įtaką ten augančių vaikų imuninei sistemai. Esant konfliktams ir nesutarimams šeimoje, vaikų imuninė sistema smarkiai nusilpsta. Jeigu vaikai dažnai serga, reikia atkreipti dėmesį ir į tėvų tarpusavio bei tėvų - vaikų santykius ir juos keisti.
Liga ir pasikeitusi vaiko mityba
Vienas iš dažniausių įvairių ligų požymių – pablogėjęs vaiko apetitas. Sunegalavęs vaikutis, kad ir kiek jam metų, mažiau domisi maistu. Natūralu, jei maistu pradeda net bjaurėtis. Ligos metu organizmas neturi galių virškinti tiek maisto, kiek jam yra įprasta. Todėl sergančiajam gaminkite mažiau nei sveikam. Sunegalavusiam vaikui negalima duoti jokių neįprastų, anksčiau jo nevalgytų patiekalų.
Kad daugiau suvalgytų, tėvai sergančiam vaikui siūlo saldumynų. Tai klaida, nes saldumynai mažina ir taip jau menką apetitą. Be to, atsiranda ir kitas nemalonumas – pasveikęs vaikas pradeda reikalauti tik saldaus maisto. Sergantiems tinka sutrintas, lengvai virškinamas maistas – įvairios košės, mėsos maltinukai. Į košes nedera pridėti daugiau nei iki ligos aliejaus, sviesto, grietinės, kiaušinio trynio – žodžiu, maisto nereikia koncentruoti (o juk tėvai nori, kad sergantis suvalgytų daugiau, „stipriau“).
Susirgusiam, karščiuojančiam vaikučiui svarbiausia duoti daug atsigerti. Leiskite gerti tiek, kiek jis nori, jo mėgstamo gėrimo. Tinka skiestos, nelabai koncentruotos natūralios sultys, arbatos. Pasiūlykite natūralaus nesaldinto vandens. Sergančiam vaikui netinka spalvoti limonadai, juolab su kofeinu. Vandens nekeiskite pienu. Vaikui sveikstant atsiranda susidomėjimas maistu – jis paprašo valgyti...
Atsiradęs apetitas rodo, kad liga traukiasi. Tačiau „nestovėkite ant blakstienų“, kad tik daugiau vaikutis suvalgytų. Daugeliui susirgusių vaikų apetitas atsistato palaipsniui. Tai natūralu.
