Iš mamos Jolantos laiško:
Kaip prisišaukti pieno, kai iš krūties nemaitinu? Žįsti krūties vaikas nenori, nes neturiu spenelių. Dėkui už atsakymą.
Pataria Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” autorius.
Miela Jolanta,
pieną iš krūties prisišaukti galima dviem būdais: (1) natūraliai(gamtiškai) – kūdikį glaudžiant prie krūties ir jį žindant, (2) dirbtinai – ištraukiant pieną rankomis arba pientraukiu.
Nes pieno gamybą skatina jau pagaminto pieno pašalinimas iš krūties ir naujo pieno užsakymas dirginant spenelio nervus (kūdikio burna, mamos rankomis arba pientraukiu) ir taip refleksiškai stimuliuojant gausesnį išsiskyrimą iš hipofizio hormonų prolaktino ir oksitocino, kurie, kraujo srovės atnešti į krūtų pieno liaukas, ten stimuliuoja pieno gamybą (prolaktinas) ir tekėjimą latakėliais link spenelio (oksitocinas). Detaliau apie PAKLAUSOS IR PASIŪLOS DĖSNĮ >> http://www.zindyk.lt/?p=296
Galimas ir tų dviejų būdų – natūralaus žindymo ir dirbtinio ištraukimo – derinimas. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis žinda nenoriai ir vangiai/silpnai. Tuomet pieno dirbtinis ištraukimas po natūralaus žindymo apsaugos krūtis nuo pieno sąstovio ir skatins naujo pieno gamybą jose, o žindimu per mažai pieno gavęs vis dar alkanas kūdikis bus papildomai pasotintas ištrauktuoju pienu.
Visada verta siekti kūdikio maitinimo pačiu geriausiu maistu (jo motinos pienu) ir pačiu geriausiu būdu – žindymu iš krūties.
„Neturiu spenelių“ įprastai sako mamos, kurių speneliai atrodo trumpi arba visai neiškilę. Tačiau tai nėra kliūtis žindyti. Kokio dydžio bebūtų speneliai, kūdikis turi žįsti KRŪTĮ!
Svarbiausia, kad vaikutis apžiotų ir už spenelio esantį tamsesnįjį laukelį – areolę ir po ja pakišto liežuviuo banguojančiais žindimo judesiais stumti pieną iš krūties sau į burną. Tuomet kūdikio burnoje suformuojamas „žindymo spenys“, kurio ilgio tik maždaug trečdalį sudaro spenelis. Detaliau ir su paveikslėliais apie ŽINDYMO BIOMECHANIKĄ >> http://www.zindyk.lt/?p=321
Spenelio išvaizda, kol jis dar nėra burnoje, gali labai skirtis nuo jo formos kūdikiui žindant. Moters, ypač pagimdžiusios, spenelis ir krūtis yra elastingi. Spenelio ir aplinkiniai audiniai lengvai ištempiami. Patikėkite, spenelis „paklūsta“ žindančiam kūdikiui. Suformuoti „žindymo spenį“ kūdikiui padėti gali ir pati mama, jei prieš glausdama vaiką prie krūties, ją „pasmailins“ nestipriai suspausdama tarp pirštų ir patempdama pirmyn. Tik nereikia pirštų laikyti ant spenelį supančio tamsesniojo laukelio - areolės, nes jos didumą kūdikis turės apžioti burna.
Plokščius spenelius taip pat galima paskatinti pailgėti pastimuliuojant vėsiu drabužiu arba pamasažuojant prieš pat žindymą. Kartais, jei krūtis didelė ir apvali, kūdikiui gali būti sunku pradėti žįsti. Jei krūtis dar ir kieta dėl gausaus prisipildymo pienu, truputį jo ištraukite rankomis, kad sritis apie spenelį suminkštėtų. Ištrauktą pieną kūdikiui sugirdyti (po žindymo, jeigu jis dar nebus sotus) verčiau ne per per čiulptuką iš buteliuko (nes tai mažam kūdikiui, ypač naujagimiui, kelia painiavą ir gali atpratinti nuo gebėjimo gerai žįsti krūtį), o kitu budu - iš puodelio ar šaukšteliu. Bet dar geriau pasinaudoti žindymo papildikliu.
Žindymo papildiklis (pardavėjų dar vadinamas „papildoma maitinimo sistema“) susideda iš rezervuaro (maišelio, buteliuko ar puodelio) ir nuo jo link krūties einančio elastingo vamzdelio, kuriuo maistas atiteka į kūdikio burną. Tas vamzdelis turėtų būti gana plonas, kad netrukdytų žindymui ir kad šalia jo neliktų tarpelio orui praeiti. Be to, kad neslankiotų, šį vamzdelį prie krūties odos galima pritvirtinti pleistro juostele. Vamzdelio galas turėtų būti greta spenelio viršūnės.
Papildiklis suteikia unikalią galimybę žindyti kūdikį iš nepakankamai gausiai laktuojančios krūties. Jis užtikrina, kad kūdikis gautų papildomo maisto tuomet, kai, prigludęs prie krūties, mokosi žįsti. Kartu kūdikis savo burna liesdamas spenelį stimuliuoja nervinius receptorius pakankamai ilgą laiką, kad paskatintų gausesnę naujo pieno gamybą.
Kaip papildas geriausiai tinka dirbtinai ištrauktas moters pienas ar adaptuotas mišinys. Jo kiekis reguliuojamas taip, kad krūtis būtų pakankamai stimuliuojama, kol kūdikis pasisotins ir bus patenkintas. Pradžioje papildo į rezervuarą įpilama tiek, kiek maisto kūdikis iki šiol buvo įpratęs suvalgyti. Vėliau, kai motinos pieno atsiranda ir ima gausėti, kūdikis palaipsniui atpratinamas nuo papildo, vis mažiau jo įpilant į rezervuarą. Per papildiklį kūdikis turėtų gauti maisto pakankamai, kad nebadautų ir kad būtų skatinamas ilgiau, aktyviau ir dažniau žįsti.
Daugiau apie PAPILDIKLIUS ir detaliau apie ŽINDYMO ATNAUJINIMĄ galite paskaityti p.269-279 knygoje “Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė” ir interneto svetainėje www.zindyk.lt
