Kaip gimė Roko ir Urtės tėtis

04. Feb 2015, 15:40

Taip, mūsų tėtukas gimė du kartus J Ir abu maniau puikiai. O dabar apie tėvystę iš mūsų tėtuko lūpų.

Taigi susipažinkite – Jonas, dviejų puikių vaikučių – 5 metukų Roko ir jau beveik 3 mėnesiukų Urtės tėtis. Apie tėvyste svajojo mums dar nesusituokus – taigi nuo kokių 23 metų, jei gerai pamena J Kokiu norėjo būti – turbūt pačiu geriausiu J O kokiu tapo – čia jau vertinti turėtų vaikučiai, be to mūsų tėtis dargi vis auga, mokosi ir tuo tėtuku bus visą gyvenimą. Iš savo varpinės galiu pasakyti, jog tėtis jis tikrai atsakingas, rūpestingas, padedantis mamai, labai užsiimantis su vaikais. Nieko nenorėčiau keisti.

Kaip pats sako, kai sužinojo, jog laukiuosi tuo pačiu ir labai apsidžiaugė, ir tuo pačiu išsigando J Juk laukia kažkas visiškai naujo ir nežinomo. Rūpinosi viso nėštumo metu, saugojo, globojo, kalbėjo su pilvuku, glostė jį, bendravo su su mūsų mažu bumpsiuku ir pilvelyje. Na visada turbūt tiek mamos, tiek tėčiai nerimauja, ar viskas vyks sklandžiai, ar leliukas pilvelyje auga sveikas ir stiprus, bet kažkokios papildomo palaikymo jam sako nereikėjo, jis stengėsi palaikyti mane J ypač pabaigoje, kai augo svoris ir jaučiausi kaip drambliukas J

Gimdyme vyras dalyvavo. Kai jau išaušo TA važiavimo į gimdymo namus minutė, tėtis, kuris laikėsi tvirtai visą nėštumo periodą, labai sunerimo, blaškėsi po namus ir man buvo smagu į jį žiūrėti J Bet gimdykloj viskas vyko sklandžiai ir su abiejų šypsena. Aišku pabaigoje jau nebuvo juokinga nuo skausmo, o vyro teigimu jam kas įsiminė – tai mano įraudęs veidas J jis vis bandė vėsinti drėgnu rankšluostuku. O vėliau žinoma nepakartojamas mūsų mažylis pas mamą ant krūtinės. O po gimdymo tėtukas vėl susiėmė ir kuo puikiausiai pirmasis keitė sauskelnes, kaip teigia – atrodo taip buvo daręs jau visą gyvenimą. Mažylės gimdyme taip pat dalyvavo, tik kaip teigia viskas vyko labai greitai, taigi ir atsimena jau tik gulinčia mažylę pas mamą J

Pats jis save apibūdina kaip mylintį, kartais nuolaidžiaujantį tėtį. O apie moto teigia negalvojęs, bet dabar kas šauna į galvą – tai TĖVYSTĖ VEŽA! Nes dabar visai neįsivaizduoja, kaip galėjo gyventi be vaikų, gyvenimas be jų būtų labai liūdnas J

Taigi su vaikais tėtukas tikrai leidžia daug laiko. Su vyresniuoju jau nuo mažų dienų – grįždavo po darbo, įsimeta į vežimuką ir važiuoja kartu į krepšinio aikštelę, pamėtyti kamuolio. Tėtukas mielai išleisdavo mamytė į susitikimą su draugėmis, grįžusi visada rasdavau abu lovoje miegančius su uždegta šviesa ir veikiančiu televizoriumi J Na tėvelis kaip teigia turi daug pareigų – su vyresniuoju kartu vyksta į darželį, nuveda pas gydytoją, vyksta į kirpyklą, plauna automobilius, laksto su dviračiais – na sunku ir viską išvardinti. Su mažąja šeimos nare tėtis grįžęs po darbo irgi pabendrauja – vakarinio miegelio puikiai užmigdo ir turi vieną kol kas dar pagrindinę pareigą maudynes – taip taip maudynės kol kas tik su tėtuku. Juk tie tėtukai tikrai daugiau leidžia - ir pasitaškyti, ir pasisausti – juk tvarkyti po to reikia ne jiems... J

Na o mamytei tėtukas kuo puikiausiai ir be jokios skaudančios širdies palieka namų tvarkymo, maisto gaminimo darbus, vakarinio knygelių skaitymo malonumus, verkiančio leliuko raminimo apeigas J

Kuo jis skiriasi nuo kitų – na jis toks VIENINTELIS ir NEPAKARTOJAMAS J Lyginant su juo tėčiu, jis tikrai daugiau prisiima vaikų priežiūros darbų, nes anuomet vyrai skaitė, jog vaikų priežiūra moterų darbas (tikrai ne visi, bet jo šeimoje deja galiojo tokia nuostata), taigi jo mama garsiai stebėjosi, kaip mano vyras ėjo plauti rimtą reikalą sauskelnėse atlikusio mažiuko užpakaliuko, o mane paliko skaityti žurnaliuko saulutėje. Tai argi gali būti geresnis vyras?! Juk visa tai darė neraginamas ir neprašomas, tiesiog natūraliai.