Didžiausias mažojo pasiekimas buvo pradėti savarankiškai vaikščioti.
Mano pirmasis sūnus pradėjo vaikščioti anksti ir net pačioje mokymosi pradžioje buvo išskirtinai savarankiškas: mieliau laikydavosi už baldų nei už rankų. Ankstyvas jo vaikščiojimas manęs nestebino, su sūnumi nuo pat trijų mėnesių kartą ar net du per savaitę lankėme baseiną, kurio pagalba, kaip žinome, greitai stiprėja raumenys. Jau šešių mėn sūnus atsisėdo, nepamenu kada pradėjo ropoti, bet lygiai devynių mėnesių (žinau tikslią datą, nes dieną prieš jo devintojo mėnesio gimtadienį sudalyvavome ropliukų konkurse, o po jo jis daugiau nebegrįžo prie ropojimo) ėmė vaikščioti. Iš pradžių pasilaikydamas už baldų ar stumdydamas priešais save kėdę, o devinto mėnesio pabaigoje ir visai savarankiškai. Tas įvyko gruodį, tad į lauką jau eidavome be vežimo, jam jau puikiai sekėsi klampoti net per sniegą su žieminiais batais ir storu kombinezonu!!!
Antrasis, kaip žinia, taip stipriai šeimos gyvenimo nebeišjudina ir lankyti su juo baseino tiesiog nebuvo kada ir kam. Tad nenuostabu, kad raumenukai buvo kiek silpnesni.. atsisėdo tik septintą mėnesį, o ropoti ėmė tik aštuntą. Devintą mėnesį ėmė rodyti norą vaikščioti, bet jis visai nepripažino baldų, tik mamos rankas. Ir tik mamos rankas - tėčio, močiutės ar kokios kitos visai netiko. Be to, būtinai turėdavo įsikibti abiem rankom.. taip vaikščiojom gal pora mėnesių ir, turiu prisipažinti, man jau buvo gerokai pakyrėję.. Apie vienuoliktą galų gale perėjom prie vienos rankom, na o nuo dvylikto - vaikštom visai savarankiškai. Puiki dovana sau ir mamai gimtadienio proga! :)
Taigi, vaikščiojimas nebuvo mums didelis iššūkis, nekantriai lauksime didesnių :)
p.s. specialiai aplinkos nekūriau, bet ji natūraliai yra aplink mus, svarbiausiai nepulti jiems į pagalbą, kol nepaprašo. Jis gali per patalų krūva nuropoti prie mėgstamo žaislo, gali pats išsiropšti iš smėlio dėžės, perlipti per slenkstį ar įlipti į dušo kabiną. Vasarą basom kojytėm labai smagu pajausti žolytę, smėlį, žvyrą, akmenukus, balą, žemę.. Vaikai geriausiai žino ko jiems reikia, tad mums tereikia leisti. Ir dėl viso pikto būti šalia.
