Kaip mes gydome kosulį...

Mus užpuolė nelauktai kosuliai didžiuliai
 Kostim, čiaudom, karkaliuojam,
Verkiam ir sloguojam.
 Vienas žodis – negaluojam.
  Mums nereik tokių draugų,
 Kosulių bei čiaudulių.
 Mes su jais rimtai kovosim,
 Vaistus gerti nenustosim.
  Tepamato kosuliai,
Kad vaikai jiems ne draugai. (Nijolė Morkūnaitė)

Taip kaip tame eilėraštuky stojam į rimtą kovą su užpuolusiais kosuliais, ir griebiamės liaudiškų vaistukų. Pagrindinės priemonės mums yra medus, svogūnas, žolelės.
Vaikų paklausiau ar žino būdą kosuliui gydyti, ir iš kart gavau atsakymą: svogūnas su medumi.
Svogūnas draugas mums tiek kovoje su sloga, tiek ir kovoje su kosuliuku.
Bet pirmiausiai ko griebiamės jei imame kosėti , tai geriam daug daug arbatų, su įvairiomis turimomis arbatžolėmis: mėtomis, čiobreliais, medetkomis, dilgėlėmis, ežiuole, ramunėlėmis.


Arbatas pagardiname medumi, medutį dedame į jau pravėsususius gėrimus, kad nežūtų jo vaistinės savybės.Labai svarbu, kad kosulys „sušlaptų“. Tad ir stengiamės: kiekvieną žingsnį, kiekvieną veiksmą lydi gurkšnelis arbatos. Kai vaikas ima atsikosėti, tada jau imamės visokių triukų, kad išprovokuotume kosulį, kad kuo daugiai atsikosėtų. Kutenamės, pučiame balionus, pučiam per šiaudelį burbulus stiklinėje, net surengiame „kosėjimo varžybas“.

Jei kosuliukas užsitęsia taisomės vaistukus iš svogūno ir medaus.


Supjaustome smulkiai svogūną ir sumaišome su medumi. Paliekame pastovėti, kol atsiranda sultys. Nukošiame ir geriame 3 - 5  kartus per dieną po šaukštelį.
Prieš naktį mirkome kojytes karštokame vandenyje su druska. Dar į vandenį mėgstu įlašinti eterinio arbatmedžio aliejaus. Jis garuoja tad kartu gaunasi dar ir inhaliacijos. Padukus įtrinu Eukalipto tepaliuku ir apmaunu vilnones kojinytes.
Tai mūsų pagrindinės priemonės, jos išbandytos daugybę kartų, mums jos veiksmingos, ir todėl naudojamos metų metais.