Kaip pagausinti pieno?

 "Mamyčių klubas" gavo mamos Gintarės elektroninį laiškutį,  kuriame ji klausia, kas skatina mamos pieno gamybą? Ar tik krūties žindimas? O gal - pientraukis ir pankolių arbata?

Iš mamos laiško:

"Laba diena. Norejau paklausti ar pieno gamyba skatinama tik tuomet kai  vaikas valgo iš krūties,  ar ir tuomet kai pienuką nusitrauki su pientraukiu? Dar girdėjau, kad pieno gamybą skatina pankolių arbata. Ar tai tiesa?" Gintarė

Atsako Kazimieras Vitkauskas, vaikų gydytojas, knygos apie kūdikių žindymą ”Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė”

autorius

Miela Gintare, pieno gamybą moters krūtyje reguliuoja du procesai:

1. Naujo pieno užsakymas

2. Jau pagaminto pieno panaudojimas, t.y., pašalinimas iš krūties.

Natūralus motinos pieno užsakovas yra žindantis kūdikis.

Žindymo metu nerviniai impulsai iš spenelio akimirksniu siunčiami į smegenų pagumburį ir iš ten į hipofizį. Jų sužadinta priekinė hipofizio dalis išskiria hormoną prolaktiną (lotyniškai “pro” = lietuviškai „dėl“, o „lactum“ = „pienas“) kuris, su krauju nuneštas į krūtis, skatina pieno gamybą liaukinėse ląstelėse. Kuo ilgiau ir intensyviau kūdikis žinda, tuo daugiau prolaktino atsiranda motinos kraujyje ir tuo daugiau pieno pagamina jos krūtys.

 {smallpic:17}

Pieną užsakyti galima ir dirbtiniu būdu. Pulsuojantys pientraukio judesiai (kaip ir masažuojantys judesiai, pieną ištraukiant rankomis) taip pat dirgina spenelio ir areolės nervinius receptorius, o iš jų į smegenis sklindantys impulsai skatina hipofizį išskirti prolaktiną, kuris krūtyse atitinkamai stimuliuoja pieno gamybą.

Kad pieno gamyba krūtyje tęstųsi, naujai pasigaminančiam pienui reikia vietos, todėl anksčiau pagamintas pienas iš krūties turi būti pašalintas. Tai atlikti galima taip pat dviem būdais – natūraliu ir dirbtiniu.

Natūralus motinos pieno vartotojas, aišku, irgi yra žindantis kūdikis. Pieną iš motinos krūties jis pasiima dirbdamas... liežuviu. Daugybėje liaukinių ląstelių pagamintas pienas iš alveolių išteka latakėliais ir kaupiasi galinių latakų praplatėjimuose – talpyklose, dar vadinamose ančiais. Šie yra po areole – tamsesniuoju spenelį supančiu laukeliu.

{smallpic:16}

 Kad pienas trykštų lauk, tuos ančius reikėtų spausti ir pieną iš jų stumti pro spenelį. Iš esmės tai yra melžimas. Svarbiausias „darbininkas“, kuriam tenka ši užduotis žindant, yra kūdikio liežuvis. Prie krūties gerai prigludęs kūdikis burna apžioja ne tik spenelį, bet ir didesniąją areolės dalį. Tada ištiestas į priekį liežuvis palenda po pieno ančiais ir jo gale kylanti raumeninė banga tarsi volelis slenka varydama pieną į vaiko burną, kaip pavaizduota paveikslėlyje.

 {smallpic:19}

Tačiau taip iš krūties išgauti galima būtų tik dalį pieno – tą kuris jau susirinkęs pieno ančiuose. Diduma pieno dar laukia latakėliuose ir alveolėse. Šitą pieną į ančius atstumia pati mama. Pagal kūdikio užsakymą! Kai kūdikis žįsdamas sukelia refleksišką išsiskyrimą prolaktino, kuris skatina naujo pieno gamybą, tuo pačiu metu ir dėl to paties spenelio nervinių receptorių dirginimo, iš to paties hipofizio išsiskiria dar vienas hormonas – oksitocinas.

Oksitocinas sukelia alveoles supančių raumeninių ląstelių (pirmame pav.) susitraukimus ir taip stumia pieną iš alveolių į latakėlius ir tolyn iki pieno ančių. Kartais (tai dažniau pasitaiko pradžioje, pirmosiomis dienomis ir savaitėmis po gimdymo) pienas net ištrykšta srovele ir iš kitos krūties tuo metu, kai mažylis žinda pirmąją, nes oksitociną, kaip ir prolaktiną, kraujas atneša į abi krūtis.

Paprastai abu procesai – naujo pieno užsakymas ir anksčiau pagaminto pieno pašalinimas iš krūties - vyksta vienu metu. Kitaip tariant, žįsdamas kūdikis ir pavalgo, ir užsisako maistą kitam kartui

Pieną pasiimti iš krūties taip pat galima ir dirbtiniu būdu – melžimui būdingus krūties masažo judesius (panašius į kūdikio liežuvio judesius žindant, kaip paskutiniame pav.) imituojant rankomis arba pientraukiu.

Žinau mamyčių, kurios savo kūdikėlius augino maitindamos ištrauktu savo pienu metus ir ilgiau. Literatūroje aprašyti atvejai kai savo pieną našlaičiams tiekiančios moterys sugebėdavo kasdien išsimelžti iki dviejų litrų pieno. Tačiau pasitikrinti savo pieno kiekį ir kokybę sumaniusioms neįgudusioms “naujokėms”, kurioms paprastai nelabai sekasi sužadinti pakankamai stiprų pieno tekėjimo refleksą, dažniausiai pavyksta iš krūties išspausti tik pieno ančiuose esantį liesesnįjį ir skystesnįjį pradinį pieną. O tada jos klaidingai nusivilia savo galimybėmis sėkmingai žindyti, ištraukusios tik nedaug “melsvo vandenėlio”. Štai kodėl ŽINIOS – TAI  JŪSŲ JĖGA!

O dėl pankoliu arbatos... Atsigerkite ir jos, jei patinka. Tik nepersistenkite. Nuo vandens pertekliaus žmogus gali sutinti, o vandeniu praskiestame motinos kraujyje prasiskiedžia ir prolaktinas. O tada pieno gali... sumažėti ;)

Daugiau informacijos ir naudingų praktiškų patarimų rasite knygoje ”Kūdikio žindymas: nepakeičiamas kaip motinos meilė”

{smallpic:1}