Artėjant Vėlinėms norisi, kad mažieji šeimos nariai artimųjų kapus lankytų nezysdami tėvams, kaip nuobodu; nespardytų aplinkinių kapų žvakių, nelaipiotų ant tvorelių ir nebandytų jėgos lakstydami aplink paminklus. Bet ar pagalvojame: jiems nuobodu tik todėl, kad jie nežino, ką gi jūs ten veikiate. Užsiimate kažkokiais beprasmiškais, jų akimis, dalykais, vietoj to, kad linksmai keliautumėte į kokį žaidimų kambarį ar parką. Tad kaip papasakoti vaikams apie protėvių Vėles ir kodėl joms rodome tokią didelę pagarbą? Juk kalbėti apie mirtį su mažaisiais dažnai būna per sunku.
O vis dėlto verta. Vaikai neišvengiamai susidurs su artimųjų mirtimi – anapus iškeliaus mylimi proseneliai ar seneliai. Psichologai pataria nuo vaikų neslėpti artimųjų mirties, tad tikrai verta ramiu metu, Vėlinių proga, pradėti su jais kalbėti apie mirtį ir apie protėvių Vėles, kad paskui sunkumų aiškinant ir nesupratimo būtų nedaug.
Vėlės Pasaulio medyje
Vakar įvyko pirmasis pamokėlių šeimai „Pasaulio medis“ susitikimas. Gausus būrys tėvų ir vaikų nupiešė savo šeimų bendruomenės Pasaulio medį. Apie tokio medžio piešimą ir jo aiškinimą galima paskaityti ankstesniame tinklaraščio įraše. Nupiešę pasaulio medį išmokome jį ir apdainuoti.
Pirmosios pamokėlės metu kaip tik ir kalbėjomės su vaikais apie protėvių Vėles ir jų buveinę – Pasaulio medžio šaknis. Protėvių Vėlių pasaulyje apgyvendinome jas saugantį didįjį žaltį iš spalvoto popieriaus ir kiekvienas pasigaminome po protėvių Vėlelę. Jas parsinešėme namo, kad mus saugotų. Ruduo – tas metas, kai protėvių Vėlės pagal tradiciją ne tik vaišinamos, ne tik lankomi kapeliai, bet jos kviečiamos į namus prie bendro stalo sugrįžti pas šeimą. Po tokią simbolinę Vėlę vaikai įsileido namo. Tai padės jiems užmegzti teigiamą santykį su šeimos mirusiaisiais, suvokti Vėlinių tradicijos prigimtį ir gražiai ją priimti. Tokią protėvių Vėlelę galimą neštis ir į kapus lankant išėjusius artimuosius.
Kito susitikimo metu jau minėsime Vėlinių šventę – palabinsime protėvių Vėles trumpa apeigėle, pasigaminsime protėvių namučius – šiaudinį sodelį, išmoksime vėlinių dainų ir tradicijų. Prie šeimų pamokėlių galite prisijungti čia.
Kaip pasigaminti protėvių Vėlę
Norite su vaikais pasigaminti tokią protėvių Vėlę ir Jūs? Labai paprasta. Pirmiausia nusipiešiame ir išsikerpame protėvių Vėlės kūno dalis. Kuo labiau ji bus žmogiška, tuo geriau, nes juk kalbame apie mirusius žmones. Tačiau palikite ir truputį abstraktumo, nes Vėlės nėra tikrieji žmonės iš kūno ir kraujo.
Nusipiešiame storą kūną, kiek išblurusias dideles rankas, visokių smagių aksesuarų – kaklaraiščių, kaspinėlių, juokingų liežuvių. Visa tai išsikerpame, su vaiku suklijuojame, nupiešiame veiduką ir viso proceso metu pasakojame, aiškiname, kur protėvių Vėlės gyvena, kad jas reikia gerbti, maitinti, rūpintis, kad jos mus saugo ir globoja. Štai ir visa paslaptis.
Kur su vaikais minėti Vėlines?
Vien kapinių lankymas vaikams gali būti ir nuobodokas. Nuobodulį prasklaidys nešamos protėvių Vėlelės. O Vėlinių grožį galima bus pamatyti:
Spalio 21 dieną, Dvarčiškių kaime, Švenčionių rajone prie Sarių (Važiuoti Vilnius-Švenčionys keliu. Likus 10 km iki Švenčionių, pasukti kairėn pro Sarių gyvenvietę žvyrkeliu į Švenčionėlius, Už 3 km vėl pasukti keliuku į kairę ir po 0,5 km pasieksite Dvarčiškių kaimą. Galima važiuoti traukiniu Švenčionėlių kryptimi, išlipti Žeimenos stotelėje ir miško keliuku eiti 4 km į Dvarčiškes.) vyksiančioje Romuvos bendruomenės Vėlinių šventėje. 15 val. Romuvos vaidila Gediminas Žilys kalbėsis apie Vėlinių meto tradicijas ir prasmę, 18 val. Keliausime į žygį prie pilkapių, ten kursime laužus ir bendrausime su Vėlėmis, 20 val. susėsime prie bendros tradicinės suneštinės vakarienės troboje, dainuosime Vėlinių dainas ir minėsime protėvius.
O nenorintiems toli važiuoti tiks spalio 30 dieną Verkių rūmuose 18 val. Įvyksiantis Romuvos apeigų grupės Kulgrindos ir kanklininkės Žemynos Trinkūnaitės Vėlinių koncertas.
